Aleksandrinė papūga — didelė, elegantiška žalia papūga su raudonu snapu ir raudonomis dėmėmis ant sparnų. Patinai turi juodą ir rausvą žiedą aplink kaklą. Tai protingas, garsus ir ilgaamžis paukštis, galintis gyventi 25–30 metų ir išmokti nemažai žodžių. Tačiau aleksandrinė papūga reikalauja daug vietos, dėmesio ir kantrybės — tai įsipareigojimas dešimtmečiams.
Kilmė
Aleksandrinės papūgos natūraliai gyvena Indijoje, Šri Lankoje, Pakistane, Mianmare ir kitose Pietų bei Pietryčių Azijos šalyse. Jos gyvena miškuose, plantacijose ir net miestų parkuose, dideliais būriais. Pavadinimas kilęs iš Aleksandro Makedoniečio, kurio kariai, manoma, pirmieji atgabeno šias papūgas į Europą.
Rūšis įtraukta į CITES II priedą ir ES prekybos laukiniais gyvūnais reglamento B priedą. Perkant būtina gauti dokumentą, įrodantį, kad paukštis išvestas nelaisvėje ir įsigytas legaliai, o paukštis turi būti žieduotas.
Charakteris
Aleksandrinė papūga yra protinga, smalsi ir gana savarankiška. Rankomis maitinta ir gerai socializuota papūga gali tapti labai prisirišusi prie šeimininko, tačiau ji retai būna tokia „glamžoma“ kaip kakadu ar nimfos. Ji mėgsta sėdėti šalia žmonių, stebėti ir bendrauti balsu.
Šios papūgos garsios: rytais ir vakarais jos šaukia, ypač jei nuobodžiauja. Jos gali išmokti 10–30 žodžių ar frazių, nors kalbėjimo gebėjimai labai individualūs. Patinai paprastai kalba geriau nei patelės. Paaugliai (1–2 metų) gali tapti kandžiojantys ir tikrinti ribas — tai praeina su nuosekliu auklėjimu.
Su vaikais
Aleksandrinė papūga labiau tinka šeimoms su vyresniais vaikais. Jos stiprus snapas gali skaudžiai įkąsti, o triukšmingi vaikų žaidimai papūgą gąsdina. Vaikus reikia mokyti ramiai bendrauti ir nekišti pirštų į narvą.
Su kitais gyvūnais
Su mažesniais paukščiais aleksandrinės papūgos laikyti negalima — ji gali juos sužeisti. Katės ir šunys papūgai pavojingi, todėl skraidyti po kambarį galima tik jiems nesant.
Laikymo sąlygos
Aleksandrinei papūgai reikia labai didelio narvo — bent 120×60×150 cm, geriau voljero. Ilga uodega neturi liesti grotelių. Narve turi būti įvairaus storio natūralių šakų laktos, žaislai graužimui ir dubenėliai. Grotelės — tvirtos, nes snapas stiprus.
Kasdien papūgai reikia bent 2–3 valandų laisvo skraidymo saugiame kambaryje: uždarytais langais, užtrauktomis užuolaidomis, be atvirų indų su vandeniu ir be augalų, kurie papūgoms nuodingi. Optimali temperatūra — 18–25 °C, be skersvėjų.
Mityba
Vien grūdų mišinys papūgai netinka — jame per daug riebalų ir per mažai vitaminų. Subalansuotas racionas turi būti įvairus.
| Maistas | Pavyzdžiai | Dalis raciono |
|---|---|---|
| Granulės | Specialios granulės didelėms papūgoms | 50–60 % |
| Daržovės | Morkos, paprikos, brokoliai, žirneliai | 20–30 % |
| Vaisiai | Obuoliai, kriaušės, granatai, uogos | 10 % |
| Sėklos ir riešutai | Saulėgrąžos, riešutai | Iki 10 %, skanėstams |
Papūgoms negalima duoti avokadų, šokolado, kavos, alkoholio, svogūnų, česnakų ir sūraus maisto. Vanduo keičiamas kasdien.
Priežiūra
Kasdien reikia keisti vandenį, šalinti nesuėstą maistą ir valyti narvo dugną. Kartą per savaitę narvą ir laktas išplauti. Papūgos mėgsta maudytis, todėl kelis kartus per savaitę verta duoti vonelę ar apipurkšti šiltu vandeniu.
Papūgai reikia daug protinės veiklos: žaislų, kuriuos galima ardyti, galvosūkių su skanėstais, mokymosi sesijų. Žaislus verta keisti kas savaitę, kad nenusibostų. Nuobodžiaujanti papūga gali pradėti pešti plunksnas.
Sveikata
Plunksnų peštis
Dažniausia elgesio problema dėl nuobodulio, streso ar vienatvės. Būtina praturtinti aplinką ir skirti daugiau dėmesio.
Kvėpavimo takų infekcijos
Skersvėjai, dūmai ir aerozoliai kenkia papūgų plaučiams. Teflono keptuvių dūmai papūgoms mirtinai pavojingi.
Psitakozė
Bakterinė liga, galinti persiduoti ir žmonėms. Naujus paukščius reikia patikrinti pas paukščių veterinarą.
Kaina Lietuvoje
Aleksandrinė papūga su dokumentais Lietuvoje kainuoja apie 250–600 €. Rankomis maitinti jaunikliai — brangesni.
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Papūga su CITES dokumentais | 250–600 € |
| Didelis narvas ar voljeras | 200–500 € |
| Laktos, žaislai, dubenėliai | 50–100 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas | 35–60 € |
Kur įsigyti
Papūgą geriausia įsigyti iš patikimo augintojo, kuris pateikia CITES dokumentus ir paukštis žieduotas. Rankomis maitinti jaunikliai lengviau prisijaukina. Sveika papūga turi lygias, blizgančias plunksnas, švarias akis ir šnerves, aktyviai juda ir ėda.
Kaip atskirti patiną nuo patelės
Aleksandrinių papūgų lytį vizualiai galima nustatyti tik suaugusiems paukščiams — maždaug nuo 18–36 mėnesių. Patinai tada įgyja būdingą juodą juostą po smakru ir rausvą žiedą aplink kaklą, o jų galva tampa kiek melsvesnė. Patelės žiedo neturi, o jų galva lieka žalia. Jaunų paukščių lytį tiksliai nustatyti galima tik DNR testu iš plunksnos.
Paauglystė ir „kandimo etapas“
Maždaug 6–18 mėnesių amžiaus aleksandrinės papūgos pereina vadinamąjį paauglystės etapą. Net rankomis maitinti ir labai prijaukinti paukščiai tampa nervingesni, kandžiojasi, nenori lipti ant rankos ar ignoruoja šeimininką. Tai normalus hormonų sukeltas laikotarpis, kuris praeina.
Svarbiausia šiuo metu — nenustoti bendrauti ir nebausti paukščio. Toliau kasdien siūlykite skanėstus, kalbėkite, mokykite paprastų komandų („aukštyn“, „žemyn“). Jei paukštis kanda, neatitraukite rankos staiga ir nerodykite stiprios reakcijos — papūga gali suprasti, kad kandimas sukelia įdomų „žaidimą“. Po paauglystės dauguma aleksandrinių papūgų vėl tampa draugiškos.
Kaip mokyti kalbėti ir triukų
Aleksandrinės papūgos gali išmokti nemažai žodžių ir frazių, ypač jei mokymas pradedamas jauname amžiuje. Kartokite žodžius aiškiai ir entuziastingai, susiekite juos su situacijomis: „labas“ įeinant, „skanu“ duodant maistą. Trumpos 5–10 minučių mokymosi sesijos kelis kartus per dieną veikia geriau nei viena ilga.
Šios papūgos protingos ir mėgsta mokytis triukų: atnešti daiktą, apsisukti, paduoti koją ar įmesti kamuoliuką į puodelį. Mokymas su spragsėtuku (clicker) ir mažais skanėstais suteikia paukščiui protinės veiklos ir stiprina ryšį su šeimininku.
Triukšmas ir kaimynai
Aleksandrinės papūgos garsios, ypač auštant ir temstant — gamtoje tai būrio bendravimo metas. Šauksmų visiškai išvengti neįmanoma, bet juos galima sumažinti: užtikrinti pakankamai veiklos, nepalikti paukščio ilgai vieno, nereaguoti į šauksmus dėmesiu (kitaip paukštis išmoks šaukti dėl dėmesio), o atlyginti ramų elgesį. Daugiabutyje su plonomis sienomis verta iš anksto apgalvoti, ar papūgos balsas netrukdys kaimynams.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida — per mažas narvas, kuriame papūgos ilga uodega trinasi į groteles ir lūžinėja plunksnos. Kita — vien sėklų mityba, sukelianti nutukimą ir kepenų ligas. Taip pat dažnai nuvertinamas papūgos poreikis bendrauti: vieniša, nuobodžiaujanti papūga pradeda šaukti ir pešti plunksnas. Galiausiai, daug žmonių pamiršta, kad aleksandrinė papūga gali gyventi 25–30 metų — verta iš anksto pagalvoti, kas ja pasirūpins, jei šeimos aplinkybės pasikeis.
Aleksandrinėms papūgoms naudinga ir reguliari veterinaro patikra: kartą per metus paukščių veterinaras įvertina svorį, plunksnas, snapą ir nagus bei, prireikus, atlieka kraujo ar išmatų tyrimus. Tai padeda laiku pastebėti kepenų ligas, parazitus ar vitaminų trūkumą, kurių paukščiai ilgai neišduoda.
Kam netinka
Aleksandrinė papūga netinka butų gyventojams, kuriems svarbi tyla, ir tiems, kurie dažnai būna išvykę. Ji netinka ir žmonėms, kurie nėra pasiruošę 25–30 metų įsipareigojimui ar neturi vietos dideliam narvui.
Patyrusiems paukščių mylėtojams, kurie nori protingo, gražaus ir ilgaamžio kompaniono, aleksandrinė papūga gali tapti nuostabiu šeimos nariu.
