Prancūzų buldogas jau kelerius metus yra populiariausia miesto šunų veislė Lietuvoje ir dominuoja skelbimų portaluose. Priežastis suprantama: tai vienas iš nedaugelio šunų, kuris tikrai gerai jaučiasi vieno kambario bute, nereikalauja valandų bėgimo ir retai loja. Tačiau būtent ta pati anatomija, kuri lemia jo išvaizdą, sukelia ir daugiausiai sveikatos problemų — apie tai perkant reikia žinoti iš anksto.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislė susiformavo XIX a. antroje pusėje, nors jos šaknys britiškos. Nottinghamo nėrinių pynėjai laikė mažuosius buldogus, o pramonės revoliucijos metu emigravę į Normandiją atsivežė šunis kartu. Prancūzijoje jie buvo sukryžminti su vietiniais terjerais ir mopsais — taip atsirado kompaktiškas šuo stačiomis, į šikšnosparnio sparnus panašiomis ausimis.
Skirtingai nuo daugumos veislių, prancūzų buldogas niekada neturėjo darbinės paskirties. Jis nuo pat pradžių buvo veisiamas kaip kompanionas — pirmiausia Paryžiaus amatininkų ir prekiautojų, vėliau menininkų sluoksnio šuo. Tai paaiškina, kodėl veislė taip stipriai orientuota į žmogų ir taip prastai pakelia vienatvę.
Charakteris ir elgesys
Tipiškas prancūzų buldogas ramus, prieraišus ir turintis ryškų humoro jausmą. Jis nėra tas šuo, kuris valandas neš kamuoliuką — dažniau pasirinks gulėti šalia ant sofos ir stebėti, ką darai. Judrumo įvertis 2 iš 5 nėra tingumo ženklas, tai veislės norma.
Loja mažai, todėl daugiabučiuose kaimynų skundų dėl šios veislės būna rečiau nei dėl špicų ar terjerų. Užtat prancūzų buldogai garsiai knarkia, gurgia ir sunkiai kvėpuoja miegodami — tai tiesiogiai susiję su trumpa snukio forma ir tyliau nebus.
Su vaikais
Viena tinkamiausių veislių šeimoms su vaikais, todėl vaikams tinkamumo įvertis yra 5. Buldogai kantrūs, tvirto sudėjimo ir nelinkę į agresiją. Kadangi šuo nedidelis ir nebėgioja kaip pašėlęs, rizika partrenkti mažą vaiką yra maža. Vis dėlto vaikus reikia išmokyti neimti šuns už snukio ir netrukdyti jam ilsėtis — dėl kvėpavimo ypatumų buldogas greitai perkaista ir tampa irzlus.
Su kitais gyvūnais
Su namuose gyvenančiomis katėmis ir kitais šunimis dažniausiai sutaria gerai, ypač jei augo kartu. Su svetimais šunimis lauke kartais elgiasi drąsiau, nei leidžia jėgos — buldogas nesuvokia esąs mažas. Nekastruoti patinai gali kibti prie kitų patinų, todėl reikalinga socializacija nuo šuniuko amžiaus.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Tai kompanioninė veislė, išvesta būti su žmogumi visą dieną. Paliktas vienas ilgesniam laikui buldogas kaukia, graužia baldus arba tuštinasi namuose iš nerimo. Realus maksimumas suaugusiam šuniui yra 4–6 valandos. Jei visa šeima dirba iki vakaro be galimybės pareiti pietų, verta apsvarstyti šunų vedžiotoją.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Užtenka dviejų 20–30 minučių pasivaikščiojimų per dieną ramiu tempu. Ilgi bėgimai, dviračių žygiai ir intensyvūs žaidimai netinka — buldogas fiziškai nepajėgus taip kvėpuoti. Vasarą, kai temperatūra viršija 22–24 laipsnius, vaikščioti reikia anksti ryte arba vėlai vakare. Šiluminis smūgis šiai veislei yra reali mirties priežastis, o ne teorinė rizika.
Plaukti prancūzų buldogai negali. Dėl masyvios krūtinės ir trumpų kojų jie skęsta net negiliame vandenyje, todėl prie baseino ar ežero šuo neturi likti be priežiūros.
Dresuojamumas vidutinis — 3 iš 5. Buldogas nėra kvailas, bet užsispyręs ir greitai nuobodžiauja. Pamokos turi būti trumpos, po 5–10 minučių, su skanėstais. Griežti metodai neveikia: šuo tiesiog atsigula ir atsisako bendradarbiauti.
Mityba
Veislė linkusi į antsvorį, o kiekvienas papildomas kilogramas dar labiau apsunkina kvėpavimą. Porcijas būtina matuoti, o skanėstus įskaičiuoti į dienos normą. Daliai buldogų būdingos maisto alergijos, pasireiškiančios odos niežuliu ir ausų uždegimais — tada pereinama prie riboto ingredientų skaičiaus pašaro.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Šuniukams skirtas pašaras mažoms veislėms |
| 4–8 mėn. | 3 | Stebimas svoris, ribojami skanėstai |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Porcija sveriama, dubenėlis pakeltas nuo grindų |
Šeriant patariama naudoti lėtinantį dubenėlį. Dėl trumpo snukio buldogai ryja greitai ir kartu praryja daug oro, todėl dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas yra dažna problema.
Kailio ir odos priežiūra
Kailis trumpas, šeriasi vidutiniškai — įvertis 2 iš 5. Pakanka pašukuoti gumine pirštine kartą per savaitę. Kur kas svarbiau yra odos raukšlės: snukio klostę reikia valyti drėgna servetėle ir sausai nušluostyti kas 2–3 dienas, kitaip joje kaupiasi drėgmė ir prasideda uždegimas.
Uodegos duobutė — dažnai pamirštama vieta. Ji taip pat valoma reguliariai. Nagus kerpame kas 3–4 savaites, ausis apžiūrime kas savaitę: stačios ausys vėdinasi geriau nei kabančios, bet surenka daugiau dulkių.
Būdingos sveikatos problemos
Brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas
Pagrindinė veislės problema. Susiaurėjusios šnervės ir per ilgas minkštasis gomurys apsunkina oro patekimą į plaučius. Požymiai: garsus kvėpavimas ramybėje, greitas pavargimas, mėlynuojantis liežuvis po krūvio. Sunkesniais atvejais atliekama korekcinė operacija, kainuojanti maždaug 600–1200 eurų. Perkant šuniuką verta klausytis, kaip kvėpuoja tėvai.
Stuburo slankstelių problemos
Buldogams būdingi įgimti deformuoti slanksteliai, kartais spaudžiantys nugaros smegenis. Simptomai: šlubavimas, nenoras šokti, silpstančios užpakalinės kojos. Rizika mažinama neleidžiant šuniui šokinėti nuo sofos ir laiptų bei išlaikant normalų svorį.
Odos ir ausų alergijos
Nuolatinis kasymasis, paraudusi oda tarp pirštų ir pasikartojantys ausų uždegimai dažniausiai reiškia maisto arba aplinkos alergiją. Problema valdoma, bet dažniausiai visą gyvenimą — tai reguliarios išlaidos veterinarijai.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 900–1800 eurų. Kaina aukštesnė nei daugelio veislių dėl to, kad prancūzų buldogai dažniausiai veisiami dirbtinio apvaisinimo būdu, o vados gimsta cezario pjūviu — natūralus gimdymas dėl siaurų dubens kaulų dažnai neįmanomas.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 900–1800 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 150–300 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 30–50 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 12–20 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 60–95 eurus per mėnesį. Prie šios sumos verta pridėti rezervą sveikatos išlaidoms: kvėpavimo takų operacija arba alergijų gydymas yra dažnesnis nei kitose veislėse.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas leidžia pamatyti motiną, ramiai kalba apie veislės sveikatos problemas ir nesako, kad jo linija „visiškai sveika”. Šuniukai atiduodami ne anksčiau kaip 8 savaičių, su čipu, vakcinacijos pasu ir kilmės dokumentais.
Įtarimą turėtų kelti neįprastos spalvos, parduodamos brangiau — mėlyna, šokoladinė, merle. Šios spalvos veislės standarte nepripažįstamos, o merle geną turintys šunys dažniau gimsta su regos ir klausos sutrikimais. Taip pat venkite šuniukų iš skelbimų be dokumentų: sutaupyti keli šimtai eurų dažnai virsta tūkstantine operacijos sąskaita.
Spalvos ir kaina
Veislės standartas pripažįsta dryžuotą, rusvą ir dėmėtą spalvas su baltais intarpais. Visos kitos, agresyviai reklamuojamos kaip retos — mėlyna, šokoladinė, liūtinė, merle — standarte nepripažįstamos, o šunys parduodami už 2500–4000 eurų.
Priedas už spalvą neturi pagrindo. Merle geną turintys šunys, ypač jei abu tėvai jį turi, dažniau gimsta su regos ir klausos sutrikimais, o mėlyną spalvą lemiantis genas siejamas su odos liga, dėl kurios šuo pradeda plikti. Renkantis šuniuką spalva turėtų būti paskutinis kriterijus po tėvų kvėpavimo ir dokumentų.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas parduodamas 8–10 savaičių amžiaus. Iš anksto paruoškite gulimą vietą vėsesniame kambario kampe, ne prie radiatoriaus — buldogai perkaista greitai. Pašarą pirmąsias dienas palikite tą patį, kokį šuniukas gavo veislyne, ir keiskite palaipsniui per 7–10 dienų.
Tualeto įpročiai formuojasi per 4–8 savaites, kartais ilgiau nei daugumoje veislių. Šuniuką reikia nešti į lauką po miego, po valgio ir po žaidimo. Nuo pirmos dienos verta pratinti neužšokti ant sofos ir nešokti nuo jos žemyn — stuburo problemos šioje veislėje prasideda būtent nuo tokių kasdienių šuolių. Įrenkite laiptelį arba kelkite šunį rankomis.
Socializacijos langas užsiveria apie 14–16 savaitę, o vakcinacija baigiama apie 16 savaitę. Iki tol šuniuką verta nešti ant rankų į miestą: tegul girdi automobilius, mato dviratininkus ir žmones. Vėliau to išmokyti bus kur kas sunkiau.
Kam ši veislė netinka
Prancūzų buldogas netinka tiems, kurie nori bėgiojimo ar žygių draugo, ilgas dienas praleidžia ne namuose, gyvena be kondicionieriaus ir negali užtikrinti vėsos vasarą arba nenori mokėti didesnių veterinarijos sąskaitų. Jei ieškote panašaus dydžio, bet sveikesnio kompaniono, verta pažiūrėti į bostono terjerą arba jorkšyro terjerą.
