Šinšila — vienas minkščiausių gyvūnų pasaulyje: iš vieno plauko folikulo auga net 50–80 plaukų. Ji smalsi, judri, švari ir ilgaamžė — gyvena 12–20 metų, daugiau nei bet kuris kitas populiarus graužikas. Tačiau šinšila nėra glostymo gyvūnas: ji aktyvi vakare ir naktį, nemėgsta būti laikoma ant rankų ir labai jautri karščiui. Prieš įsigyjant verta įvertinti, ar galite užtikrinti jai vėsą ir erdvę ilgus metus.
Kilmė
Šinšilos natūraliai gyvena Andų kalnuose Čilėje, 3000–5000 m aukštyje, kur oras sausas ir vėsus, o temperatūra retai pakyla virš 25 °C. Jos gyvena kolonijomis tarp uolų, maitinasi žolėmis, sėklomis ir šaknimis. Dėl vertingo kailio laukinės šinšilos XIX–XX a. buvo beveik išnaikintos ir dabar yra saugoma rūšis.
Visos šiandien augintiniais laikomos šinšilos kilusios iš kelių dešimčių gyvūnų, 1923 m. atvežtų į JAV. Nelaisvėje išvesta įvairių spalvų: standartinė pilka, juoda, balta, smėlio, violetinė, safyrinė ir kt.
Charakteris
Šinšilos yra smalsios, aktyvios ir gana drovios. Dieną jos dažniausiai miega, o vakare ir naktį tampa labai energingos — šokinėja iki 1–2 m aukščio, laksto po narvą ir tyrinėja. Prisijaukinusios šinšilos ateina prie šeimininko, ima skanėstus ir lipa ant rankų, bet retai mėgsta būti laikomos ar glostomos.
Šinšilos yra socialūs gyvūnai ir geriau jaučiasi poromis. Tačiau jos gali būti teritoriškos, todėl naujus gyvūnus reikia supažindinti palaipsniui. Išsigandusi šinšila gali numesti kailio kuokštą („kailio slydimas“) — tai natūrali gynybos priemonė.
Su vaikais
Šinšila geriau tinka šeimoms su vyresniais, ramiais vaikais, kurie supranta, kad gyvūną reikia stebėti, o ne nešioti. Šinšilų kaulai trapūs, todėl nukritusios iš rankų jos lengvai susižeidžia.
Su kitais gyvūnais
Šinšilų negalima laikyti su kitais graužikais ar triušiais. Katės ir šunys jas labai gąsdina, todėl narvas turi stovėti ramioje vietoje.
Laikymo sąlygos
Svarbiausia šinšilai — vėsa. Optimali temperatūra 16–22 °C, o virš 25 °C šinšila gali perkaisti ir žūti. Narvas turi stovėti toliau nuo radiatorių, langų su tiesioginiais saulės spinduliais ir triukšmo. Karštą vasarą gali prireikti oro kondicionieriaus ar vėsinančių granito plokštelių narve.
Dviem šinšiloms reikia didelio, aukšto metalinio narvo — bent 90×60×120 cm su keliomis lentynomis. Plastikinių dalių narve neturi būti, nes šinšilos viską graužia. Būtinos medinės lentynos, slėptuvė, bėgimo ratas be skersinių (bent 38 cm skersmens) ir smėlio vonelė.
Šinšilos maudosi tik specialiame šinšilų smėlyje (dulkėse), niekada vandenyje — vandens permirkęs kailis ilgai neišdžiūsta ir gali sukelti grybelines infekcijas. Smėlio vonelė duodama kelis kartus per savaitę po 10–15 minučių.
Mityba
Šinšilos virškinimo sistema labai jautri. Pagrindas — šienas ir specialios granulės. Bet koks staigus mitybos pakeitimas gali sukelti viduriavimą ar pūtimą.
| Maistas | Pavyzdžiai | Kiek dažnai |
|---|---|---|
| Šienas | Kokybiškas pievų ar tymotiejaus šienas | Neribotai, visada |
| Granulės | Specialios šinšilų granulės | 1–2 valgomieji šaukštai per dieną |
| Džiovintos žolės | Kiaulpienių lapai, dilgėlės, ramunėlės | Kelis kartus per savaitę |
| Skanėstai | Džiovintos rožių erškėtrožės, avižų dribsniai | Labai retai |
Šviežių vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų mišinių šinšiloms duoti nereikėtų — jie per riebūs ar per saldūs ir sukelia virškinimo problemas. Vanduo — girdyklėje, keičiamas kasdien.
Priežiūra
Kraiką kampuose keiskite kas kelias dienas, visą narvą valykite kartą per savaitę. Kasdien patikrinkite vandenį, šieną ir šinšilų išmatas — jos turi būti sausos, pailgos ir vienodo dydžio. Pakitusios išmatos rodo virškinimo problemas.
Šinšiloms kasdien reikia laiko už narvo ribų — saugioje patalpoje be laidų ir plyšių. Dantys auga visą gyvenimą, todėl būtini mediniai kramtukai ir pemzos akmuo.
Sveikata
Perkaitimas
Pavojingiausia būklė. Simptomai — vangumas, greitas kvėpavimas, raudonos ausys. Reikia nedelsiant vėsinti ir kreiptis į veterinarą.
Dantų problemos
Peraugę dantys ir šaknys trukdo ėsti ir sukelia skausmą. Pagrindinė prevencija — neribotas šieno kiekis.
Virškinimo sutrikimai
Pūtimas ir viduriavimas dažnai atsiranda dėl netinkamo maisto. Būtina skubi pagalba, nes šinšilos greitai nusilpsta.
Kaina Lietuvoje
Šinšila Lietuvoje kainuoja apie 80–200 €, retų spalvų — brangiau.
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Šinšila | 80–200 € |
| Aukštas metalinis narvas | 120–300 € |
| Bėgimo ratas, lentynos, smėlio vonelė | 40–80 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas | 30–50 € |
Kur įsigyti
Šinšilą geriausia įsigyti iš patikimo augintojo ar priglausti iš gyvūnų globos organizacijų. Sveika šinšila turi tankų, švarų kailį be plikų vietų, aiškias akis, oranžinius dantis ir aktyviai juda vakare. Atsiimti jauniklį galima nuo 8–10 savaičių amžiaus.
Kaip prijaukinti šinšilą
Šinšilos drovios, todėl prijaukinimas turi būti lėtas. Pirmąsias savaites leiskite šinšilai priprasti prie naujos aplinkos ir jūsų balso. Vakare, kai ji aktyvi, atidarykite narvą ir padėkite ranką su skanėstu — mažu džiovintos erškėtrožės gabalėliu. Leiskite šinšilai pačiai prieiti ir apuostyti.
Kai šinšila pradeda drąsiai lipti ant rankos, galima mokyti ją būti paimamai: viena ranka po krūtine, kita palaikant užpakalinę dalį, o uodegos pagrindą lengvai prilaikyti pirštais. Niekada nesuspauskite šinšilos ir negriebkite už kailio — išsigandusi ji gali numesti kailio kuokštą. Daugelis šinšilų niekada netampa „ant rankų“ gyvūnais, bet jos mielai sėdi šalia šeimininko ir lipa ant jo.
Laisvas laikas už narvo ribų
Kasdien 30–60 minučių laisvo judėjimo saugioje patalpoje labai svarbu šinšilos fizinei ir psichinei sveikatai. Kambarį reikia paruošti: paslėpti laidus, užkimšti plyšius už baldų, pašalinti nuodingus augalus ir smulkius daiktus. Šinšilos šokinėja labai aukštai, todėl jos pasiekia lentynas ir stalus. Geriausia skirti nedidelį kambarį, pavyzdžiui, vonios kambarį be vandens ir chemikalų.
Laisvo laiko metu šinšila dažnai atlieka „sienų šuolius“ — atsispiria nuo sienos ir apsisuka ore. Tai normalus, džiaugsmingas elgesys.
Šinšilų spalvos
Laukinės šinšilos yra standartinės pilkos spalvos su baltu pilvu. Nelaisvėje išvesta daug spalvų: juoda (black velvet), balta (wilson white), smėlio (beige), violetinė (violet), safyrinė (sapphire), ebonitinė (ebony) ir jų deriniai. Kai kurios spalvos turi sveikatos ypatumų — pavyzdžiui, dviejų baltų šinšilų poruoti negalima dėl letalinio geno. Atsakingi augintojai tai žino ir poruoja tik suderinamas spalvas.
Kasdienė ir savaitinė rutina
- Kasdien: šviežias šienas, granulės, vanduo, išmatų apžiūra.
- Kas 2–3 dienas: smėlio vonelė 10–15 minučių, tualeto kampų valymas.
- Kas savaitę: viso narvo valymas, lentynų nuvalymas, svorio patikrinimas.
- Kas mėnesį: dantų ir kailio apžiūra, nusidėvėjusių kramtukų pakeitimas.
Šinšilos svoris turi būti stabilus. Suaugusios šinšilos svoris paprastai 400–800 g, o staigus 30–50 g kritimas per savaitę jau rodo galimą sveikatos problemą — dažniausiai dantų ar virškinimo.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida — šinšilos laikymas šiltame kambaryje ar prie radiatoriaus. Kita — maudymas vandenyje vietoj smėlio vonelės. Taip pat dažnai šinšilos šeriamos vaisiais, riešutais ar sėklų mišiniais, kurie sukelia virškinimo sutrikimus ir kepenų ligas.
Kam netinka
Šinšila netinka tiems, kurie nori glostyti ir nešioti augintinį, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, gyvenantiems karštuose butuose be galimybės vėsinti. Ji netinka ir tiems, kurie nėra pasiruošę 15–20 metų įsipareigojimui.
Žmonėms, kurie vertina įdomaus stebėti, švaraus ir ilgaamžio augintinio kompaniją, šinšila taps žavingu namų gyventoju.
