Pašarų lentynoje kainų skirtumas siekia keturis kartus, o pakuotės atrodo panašiai: visos žada natūralumą, sveikatą ir mėsą. Realų skirtumą rodo ne priekinė pusė, o smulkiu šriftu surašyta sudėtis kitoje pakuotės pusėje. Perskaityti ją galima per minutę, jei žinote, ko ieškoti.
Sudėtis: kodėl svarbi tvarka
Ingredientai surašomi mažėjančia tvarka pagal svorį. Pirmieji trys sudaro didžiąją pašaro dalį, todėl būtent jie ir svarbiausi.
Gerai, kai pirmoje vietoje yra įvardyta mėsa ar jos miltai: vištiena, dehidratuota vištiena, lašiša. Konkretus pavadinimas rodo, kad gamintojas žino ir nurodo šaltinį.
Blogiau, kai rašoma bendrai: mėsa ir gyvūninės kilmės produktai, gyvūninės kilmės riebalai, grūdai. Tokios formuluotės leidžia keisti sudėtį kiekvienoje partijoje pagal tai, kas tuo metu pigiau.
Atskiro dėmesio verta žodžių žaismė. Jei sudėtyje grūdai išskaidyti į kelias eilutes — kviečiai, kviečių miltai, kvietinės sėlenos — kiekvienos svoris mažesnis, todėl mėsa atrodo esanti pirma, nors iš tiesų grūdų bendras kiekis didesnis.
Ką reiškia procentai
| Užrašas | Ką reiškia |
|---|---|
| Su vištiena | Vištienos gali būti vos 4 proc. |
| Vištienos skonio | Mėsos gali visai nebūti |
| Turtingas vištiena | Maždaug nuo 14 proc. |
| Vištienos pašaras | Daugiau nei 26 proc. |
| Vien vištiena | Beveik 100 proc. šios rūšies mėsos |
Dėl to pakuotės priekis su didele vištos nuotrauka nieko nepasako — reikšmę turi tik tikslus procentas sudėtyje.
Dar vienas niuansas: šviežia mėsa sudėtyje atrodo įspūdingai, bet joje apie 70 procentų vandens. Džiovinant jos lieka trečdalis, todėl dehidratuota mėsa ar mėsos miltai dažnai reiškia daugiau baltymų nei šviežia mėsa pirmoje vietoje.
Analitinė sudėtis
Antra lentelė ant pakuotės rodo pagrindines medžiagas procentais.
| Rodiklis | Šunims | Katėms |
|---|---|---|
| Baltymai | 22–30 % | 30–40 % |
| Riebalai | 10–18 % | 15–22 % |
| Pelenai | iki 8 % | iki 9 % |
| Ląsteliena | 2–5 % | 2–4 % |
| Drėgmė sausame pašare | iki 10 % | iki 10 % |
Katėms baltymų reikia daugiau nei šunims, nes jos yra griežti mėsėdžiai. Todėl šunų pašaras katėms netinka net ir laikinai.
Pelenai skamba grėsmingai, bet tai tiesiog mineralų kiekis. Svarbiau jų santykis: katėms per didelis magnio ir fosforo kiekis susijęs su šlapimo akmenų rizika.
Priedai ir ko iš tikrųjų vengti
Priedų skiltyje nurodomi vitaminai, mineralai ir konservantai. Dauguma jų būtini.
Katėms privalomas taurinas — jo trūkumas sukelia aklumą ir širdies ligą. Kokybiškuose pašaruose jis visada įrašytas atskirai.
Vengti verta dirbtinių dažiklių. Spalvoti grūdeliai skirti žmogui, o ne gyvūnui: šunys ir katės spalvų skirtumo nevertina, o dažikliai daliai jų sukelia odos reakcijas.
Dėl konservantų: natūralūs, tokie kaip tokoferoliai ar vitaminas E, laikomi geresniu pasirinkimu nei dirbtiniai. Visai be konservantų sausas pašaras negali būti, nes riebalai apkarstų.
Cukrus, karamelė ir melasa pašare nereikalingi — jie gerina skonį, bet prisideda prie antsvorio ir dantų problemų.
Ar grūdai kenkia
Pastaraisiais metais populiarėja pašarai be grūdų, tačiau teiginys, kad grūdai kenkia visiems, yra pernelyg bendras.
Tikra grūdų alergija šunims pasitaiko retai — dažniau alergiją sukelia baltymų šaltinis, pavyzdžiui, jautiena ar vištiena.
Pašaruose be grūdų jų vietą dažniausiai užima ankštiniai ir bulvės. Jie nėra blogi, bet automatiškai geresni taip pat nebūna, o kaina dažnai aukštesnė.
Praktiškai svarbiau yra bendra sudėties kokybė ir tai, kaip gyvūnas jaučiasi: ar kailis blizgus, ar virškinimas stabilus, ar nėra niežulio.
Jei įtariate maisto netoleravimą, prasminga ne skubėti prie bedruminio pašaro, o su veterinaru atlikti eliminacinę dietą 6–8 savaites.
Kaip keisti pašarą
Staigus keitimas yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių.
| Dienos | Naujo pašaro dalis |
|---|---|
| 1–3 | 25 % |
| 4–6 | 50 % |
| 7–9 | 75 % |
| Nuo 10 | 100 % |
Jautresnio virškinimo gyvūnams perėjimą galima tęsti iki dviejų savaičių. Jei atsiranda viduriavimas, grįžtama prie ankstesnio santykio ir laukiama, kol išmatos normalizuosis.
Naują pašarą verta vertinti ne anksčiau kaip po 6–8 savaičių: kailio ir odos pokyčiai matomi tik tada.
Kaina ir kas ją lemia
Brangesnis pašaras nebūtinai geresnis, bet labai pigus beveik visada reiškia mažiau mėsos ir daugiau užpildų.
Skaičiuojant verta žiūrėti ne kainą už kilogramą, o kainą už dieną. Kokybiškesnio pašaro reikia mažiau, nes jis maistingesnis, todėl skirtumas dažnai būna mažesnis, nei atrodo lentynoje.
Praktinis orientyras Lietuvoje: vidutinio dydžio šuns šėrimas kainuoja apie 35–60 eurų per mėnesį, katės — 20–35 eurus.
Galiausiai svarbiausias rodiklis yra pats gyvūnas: stabilus svoris, blizgus kailis, tvarkingos išmatos ir geras aktyvumas rodo, kad pašaras tinka, nepriklausomai nuo kainos kategorijos.
Straipsnis informacinio pobūdžio. Esant sveikatos problemoms racioną derinkite su veterinarijos gydytoju.
