Katė, kuri tuštinasi šalia dėžės ar kampe, nekeršija ir nepykstа — tai dažniausias nesusipratimas tarp šeimininkų. Beveik visada priežastis yra viena iš trijų: sveikatos problema, netinkama dėžės įranga arba stresas. Visos trys sprendžiamos, jei randama tikroji.
Pirmas žingsnis — veterinaras
Prieš keičiant kraiką ir perstatant dėžes, reikia atmesti medicinines priežastis, nes jos dažniausios ir pavojingiausios.
Šlapimo takų uždegimas, akmenys ar kristalai sukelia skausmą šlapinantis. Katė susieja skausmą su dėže ir ima jos vengti. Požymiai: dažnas šlapinimasis mažomis porcijomis, dejavimas, kraujas šlapime, ilgas sėdėjimas dėžėje be rezultato.
Katinui visiškas šlapimo susilaikymas yra gyvybei pavojinga būklė — jei jis bando šlapintis ir nieko neišeina, į kliniką reikia vykti nedelsiant, tą pačią valandą.
Vyresnėms katėms dažnos kitos priežastys: inkstų ligos didina šlapimo kiekį, sąnarių skausmas apsunkina įlipimą į aukštą dėžę, o kognityvinis senėjimas gali tiesiog priversti pamiršti, kur dėžė yra.
Kiek dėžių reikia
Taisyklė paprasta: kačių skaičius plius viena. Vienai katei — dvi dėžės, dviem — trys.
Tai atrodo perteklius, bet turi praktinę logiką: katės nemėgsta naudotis viena dėže ir šlapinimuisi, ir tuštinimuisi, o daugiakatėje šeimoje dominuojanti katė gali tiesiog neleisti kitai prie dėžės.
Kelių aukštų name dėžė turėtų būti kiekviename aukšte — ypač vyresnėms katėms.
Dėžes reikia statyti skirtingose vietose. Dvi dėžės greta skaičiuojamos kaip viena.
Kokia dėžė tinka
| Savybė | Rekomendacija |
|---|---|
| Dydis | Bent pusantro karto ilgesnė už katę be uodegos |
| Kraštų aukštis | 15–20 cm; vyresnėms — žemas įėjimas |
| Dangtis | Dauguma kačių mieliau renkasi be dangčio |
| Vieta | Rami, bet ne aklinas kampas; su dviem išėjimo keliais |
| Atstumas | Toliau nuo maisto, vandens ir skalbimo mašinos |
Uždaros dėžės patogios žmogui, nes slepia kvapą, bet būtent dėl to kvapas kaupiasi viduje. Daliai kačių tai nepriimtina, o stambioms veislėms, pavyzdžiui, meino kūnams, standartinė uždara dėžė paprasčiausiai per maža.
Automatinės dėžės patogios, tačiau judesys ir garsas dalį kačių gąsdina. Pereiti prie jų verta palaipsniui, kurį laiką paliekant ir įprastą dėžę.
Kraikas
Tyrimai ir praktika rodo, kad dauguma kačių renkasi smulkų, susigrumuliuojantį, bekvapį kraiką, panašų į smėlį.
Sluoksnis turi būti apie 5–7 centimetrai: per plonas neleidžia kasti, per storas nepatogus.
Kvapiosios priemonės ir aromatizuotas kraikas skirti žmogui. Katės uoslė kelis kartus jautresnė, todėl stiprus kvapas dažnai yra tiesioginė atsisakymo priežastis.
Keisti kraiko tipą reikia palaipsniui, maišant naują su senu per savaitę. Staigus pakeitimas yra dažna problemų pradžia.
Jei nesate tikri, kuris kraikas katei patinka, pastatykite dvi dėžes su skirtingais ir stebėkite, kurią ji naudos.
Valymo tvarka
Kačių jautrumas švarai dažnai nuvertinamas.
Gumuliukus reikia išrinkti kasdien, geriausiai du kartus per dieną. Visą kraiką keisti ir dėžę plauti — kartą per savaitę arba kas dvi savaites, priklausomai nuo kraiko tipo.
Plauti reikia tik vandeniu su švelniu muilu. Chloro ir amoniako turinčios priemonės netinka: amoniako kvapas primena šlapimą ir skatina katę žymėti būtent ten.
Plastikinė dėžė laikui bėgant įsigeria kvapus ir įbrėžimuose kaupiasi bakterijos, todėl kas 1–2 metus ją verta pakeisti.
Stresas ir teritorija
Kai sveikata ir įranga tvarkoje, lieka trečia priežastis.
Dažniausi stresą sukeliantys pokyčiai: naujas gyvūnas ar žmogus namuose, kraustymasis, remontas, perstatyti baldai, nauja kačiadėžės vieta, svečiai, net kita katė už lango.
Atskirai verta skirti šlapinimąsi nuo žymėjimo. Žymėdama katė stovi, uodega virpa, o šlapimo kiekis nedidelis, dažniausiai ant vertikalių paviršių. Tai teritorinis elgesys, dažnesnis nesterilizuotiems gyvūnams ir daugiakatėse šeimose.
Ką daryti: grąžinti ankstesnę tvarką, jei įmanoma, padidinti dėžių skaičių, sukurti daugiau vertikalios erdvės ir slėptuvių, o esant poreikiui pasitarti dėl feromonų difuzorių, kurie daliai kačių padeda.
Kaip išvalyti vietą, kad nesikartotų
Jei kvapas lieka, katė grįš į tą pačią vietą — jos uoslė kur kas jautresnė nei mūsų.
Naudokite fermentinį valiklį, skirtą gyvūnų kvapams. Įprasti valikliai kvapo molekulių nesuardo, o tik užmaskuoja.
Amoniako turinčių priemonių nenaudokite kategoriškai.
Išvalytą vietą galima laikinai padaryti nepatrauklią: pastatyti ten dubenėlį su maistu, uždengti alaus plėvele arba padėti šiurkštų kilimėlį.
Jei vieta katei akivaizdžiai patinka, kartais paprasčiausias sprendimas — pastatyti ten dėžę. Vėliau ją galima po truputį, po kelis centimetrus per dieną, perstumti į norimą vietą.
Kada kreiptis į specialistą
Jei veterinaras atmetė sveikatos priežastis, dėžių skaičius ir kraikas tinkami, o problema tęsiasi ilgiau nei mėnesį, verta kreiptis į kačių elgesio specialistą.
Prieš konsultaciją naudinga pasižymėti: kur tiksliai katė tuštinasi, kokiu paros metu, ar stovi, ar tupia, kas pasikeitė namuose prieš prasidedant problemai.
Svarbiausia — nebausti. Barimas, nosies kišimas ir purškimas vandeniu problemos nesprendžia, o tik didina stresą, kuris dažnai ir yra priežastis.
Straipsnis informacinio pobūdžio. Pastebėję šlapinimosi pokyčius, pirmiausia kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
