Abisinų jūrų kiaulytė lengvai atpažįstama iš rozečių — kailio sūkurių, kurie sukuria netvarkingą, „pasišiaušusią“ išvaizdą. Idealiai abisinė turi 8–10 rozečių, išsidėsčiusių simetriškai ant nugaros, šonų ir klubų. Tai viena seniausių jūrų kiaulyčių veislių, garsėjanti energingu, žaismingu ir kiek išdykusiu charakteriu. Abisinės kiaulytės yra puikus pasirinkimas žmonėms, ieškantiems aktyvesnio ir bendraujančio augintinio.
Kilmė
Nepaisant pavadinimo, abisinų kiaulytės neturi nieko bendro su Abisinija (dabartine Etiopija). Pavadinimas greičiausiai buvo pasirinktas XIX a. Anglijoje kaip egzotiškai skambantis. Kaip ir visos jūrų kiaulytės, abisinės yra kilusios iš Pietų Amerikos.
Veislė pradėta standartizuoti XIX a. Didžiojoje Britanijoje ir yra viena seniausių pripažintų veislių. Parodų standartai griežti: rozetės turi būti aiškios, su ryškiais „keteromis“ tarp jų.
Charakteris
Abisinės jūrų kiaulytės yra smalsios, aktyvios ir drąsios. Jos mėgsta tyrinėti, bėgioti po aptvarą ir dažnai būna linksmos „chuliganės“ — gali stumdyti dubenėlius ar tempti šieną į netikėtas vietas. Šeimininkai dažnai sako, kad abisinės turi daugiau asmenybės nei kitos veislės.
Dėl aktyvumo abisinės kartais būna mažiau linkusios ilgai sėdėti ant rankų, bet prisijaukinusios jos labai draugiškos. Kaip ir visos jūrų kiaulytės, abisinės turi gyventi bent poromis.
Su vaikais
Abisinės kiaulytės tinka šeimoms su vaikais, ypač tiems, kurie mėgsta stebėti aktyvų augintinį. Jos retai kanda, bet dėl judrumo gali išsprūsti iš rankų, todėl laikyti jas geriausia sėdint ant grindų.
Su kitais gyvūnais
Abisinės laikomos tik su kitomis jūrų kiaulytėmis. Patinai gali būti teritoriškesni nei kitų veislių, todėl porai dažnai renkamos patelės ar kastruotas patinas su patele.
Laikymo sąlygos
Dėl aktyvumo abisinėms ypač svarbu erdvė: porai reikia bent 150×70 cm aptvaro. Narve turi būti tuneliai, slėptuvės, lentynėlės (žemos), šieno ėdžios ir girdykla. Kasdienis laisvas bėgiojimas saugioje patalpoje ar aptvare — labai naudingas.
Kraikui tinka popierinis, kanapių kraikas ar audinio paklotai. Optimali temperatūra — 18–24 °C, be skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių.
Mityba
Abisinėms, kaip ir kitoms veislėms, būtinas vitaminas C, neribotas šieno kiekis ir šviežios daržovės.
| Maistas | Pavyzdžiai | Kiek dažnai |
|---|---|---|
| Šienas | Pievų ar tymotiejaus šienas | Neribotai |
| Daržovės | Paprikos, salotos, petražolės, cukinijos | Kasdien |
| Granulės | Granulės su vitaminu C | Kasdien, 1 valgomasis šaukštas |
| Vaisiai | Obuoliai, apelsinai, uogos | 1–2 kartus per savaitę |
Aktyvios abisinės gali suėsti kiek daugiau nei ramesnės veislės, todėl verta stebėti jų svorį ir šieno kiekį.
Priežiūra
Abisinių kailis vidutinio ilgio (3–4 cm), šiurkštokas, todėl priežiūra paprasta: pakanka iššukuoti 1–2 kartus per savaitę minkštu šepečiu, sekant rozečių kryptį. Šėrimosi metu šukuoti reikia dažniau. Maudyti reikia retai.
Nagus kirpkite kas 4–6 savaites, kraiką ir tualeto zonas valykite kas 2–3 dienas. Kasdien patikrinkite, ar kiaulytės ėda ir aktyvios.
Sveikata
Odos problemos
Rozetėse kartais kaupiasi pleiskanos ir parazitai, todėl odą verta apžiūrėti šukuojant.
Vitamino C trūkumas
Pasireiškia vangumu, kailio pablogėjimu, sąnarių skausmu. Prevencija — kasdienės daržovės.
Dantų problemos
Neribotas šieno kiekis padeda natūraliai dildyti dantis, kurie auga visą gyvenimą.
Kaina Lietuvoje
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Abisinų jūrų kiaulytė | 20–50 € |
| Didelis narvas ar aptvaras | 80–200 € |
| Tuneliai, slėptuvės, ėdžios | 25–50 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas (vienai) | 25–45 € |
Kur įsigyti
Abisines kiaulytes geriausia įsigyti iš augintojų ar gyvūnų globos organizacijų. Sveika kiaulytė turi aiškias rozetes, blizgantį kailį, švarias akis ir aktyviai juda.
Kaip prijaukinti abisinę kiaulytę
Abisinės kiaulytės smalsios, bet pirmomis dienomis naujoje vietoje dažniausiai slepiasi ir sustingsta išgirdusios garsą. Pirmas 3–5 dienas geriausia jų nekelti ir tik ramiai kalbėti prie aptvaro, kad priprastų prie jūsų balso ir kvapo. Daržoves duokite iš rankų — paprika ar petražolių šakelė yra geriausias būdas įgyti pasitikėjimą.
Kai kiaulytė pradeda prieiti prie rankos, galima pabandyti ją pakelti: viena ranka po krūtine, kita palaikant užpakalinę dalį. Abisinės judrios ir gali staigiai pasisukti, todėl laikykite jas arti kūno ar sėdėdami ant grindų. Pirmieji laikymai turi būti trumpi — po 5–10 minučių, palaipsniui ilginant. Jei kiaulytė pradeda nerimauti, kandžioti drabužius ar dažnai kratosi, vadinasi, jai reikia pertraukos — ji gali norėti į tualetą.
Daugelis šeimininkų pastebi, kad abisinės greičiausiai prisijaukina tada, kai turi nuolatinę dienotvarkę: daržovės tuo pačiu metu ryte ir vakare, kasdienis bėgiojimas toje pačioje patalpoje. Po 2–4 savaičių dauguma jų pasitinka šeimininką garsiu vykštimu.
Rozetės ir parodų standartas
Abisinės kiaulytės išvaizda priklauso nuo rozečių — vietų, iš kurių plaukai auga ratu. Parodų standartas reikalauja 8–10 aiškių, simetriškų rozečių: keturių ant nugaros, dviejų ant klubų ir po vieną ar dvi ant pečių. Tarp rozečių turi susidaryti ryškios „keteros“ — plaukų linijos, kurios suteikia kiaulytei „pasišiaušusį“ vaizdą. Parodose vertinamas ir kailio šiurkštumas: geros abisinės plaukai yra standūs ir 3–4 cm ilgio.
Naminiam augintiniui rozečių skaičius ir simetrija neturi jokios reikšmės sveikatai ar charakteriui. Dažnai net vienoje vadoje vieni jaunikliai turi tobulas rozetes, o kiti — tik kelias. Būtent tokios „ne parodinės“ kiaulytės parduodamos pigiau ir yra puikūs šeimos augintiniai.
Abisinės kiaulytės būna įvairių spalvų: agučio (laukinės spalvos), raudonos, juodos, baltos, vėžlio kiauto (juodai raudonos), roano (sumišusių baltų ir spalvotų plaukų) ir kt. Roano spalvos kiaulyčių negalima poruoti tarpusavyje — tokiose vadose gali gimti nesveikų, aklų ar kurčių jauniklių.
Priežiūros rutina
- Kasdien: šviežias šienas, daržovės su vitaminu C, švarus vanduo, sušlapusio kraiko pašalinimas.
- Kas 2–3 dienas: tualeto kampų valymas, kraiko papildymas.
- Kas savaitę: viso aptvaro valymas, kailio iššukavimas, svorio patikrinimas (svarstyklės virtuvėje tinka).
- Kas mėnesį: nagų kirpimas, ausų ir dantų apžiūra.
- Kasmet: profilaktinis vizitas pas egzotinių gyvūnų veterinarą.
Svorio sekimas — vienas paprasčiausių būdų pastebėti ligą anksti. Suaugusi abisinė kiaulytė paprastai sveria 0,7–1,2 kg, o staigus 50–100 g svorio kritimas per savaitę jau yra priežastis kreiptis į veterinarą.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirmoji klaida — viena kiaulytė. Abisinės itin socialios, o vienos jos tampa vangios, mažiau ėda ir dažniau serga. Antroji — per mažas narvas iš parduotuvės: aktyviai abisinei jame tiesiog nėra kur bėgioti, todėl ji tunka ir nuobodžiauja. Trečioji — vitaminų lašai vandenyje vietoj daržovių. Vitaminas C vandenyje greitai suyra, o kartus vanduo atbaido kiaulytę nuo gėrimo.
Dar viena dažna klaida — kiaulytės laikymas kartu su triušiu. Triušis gali netyčia ją sužeisti stipriomis užpakalinėmis kojomis, o be to, triušiai platina bakteriją Bordetella bronchiseptica, kuri jūrų kiaulytėms sukelia sunkų plaučių uždegimą. Galiausiai, daug šeimininkų per vėlai kreipiasi į veterinarą: kiaulytės, kaip grobio gyvūnai, slepia ligos požymius, todėl net nedidelis apetito sumažėjimas turi kelti nerimą.
Kam netinka
Abisinų jūrų kiaulytė netinka tiems, kurie nori labai ramaus, ilgai ant rankų sėdinčio gyvūno, ar neturi vietos dideliam aptvarui.
Šeimoms ir žmonėms, kurie nori aktyvios, žaismingos ir charakteringos kiaulytės, abisinė yra puikus pasirinkimas.
