Peruvietė jūrų kiaulytė — ilgiausio kailio jūrų kiaulyčių veislė. Jos plaukai gali užaugti iki 50 cm ir krenta į priekį per veidą, todėl kartais sunku net suprasti, kur kiaulytės galva, o kur uodega. Peruvietės yra smalsios, aktyvios ir draugiškos, bet jų kailio priežiūra — rimtas kasdienis įsipareigojimas. Ši veislė dažniausiai renkamasi parodoms ir patyrusiems augintojams.
Kilmė
Nepaisant pavadinimo, peruvietės veislė buvo standartizuota Europoje — Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje — XIX a. Tačiau, kaip ir visos jūrų kiaulytės, ji kilusi iš Pietų Amerikos Andų regiono, įskaitant Peru, kur kiaulytės prijaukintos prieš tūkstančius metų.
Peruvietės kailis auga iš dviejų rozečių ant klubų, todėl plaukai krenta ir į priekį, ir atgal. Iš peruvietės buvo išvestos kitos ilgaplaukės veislės — šeltė, koronetas, teksel.
Charakteris
Peruvietės yra smalsios, žvalios ir gana aktyvios. Jos mėgsta tyrinėti aptvarą ir bendrauti su šeimininku. Prisijaukinusios jos ramiai sėdi ant kelių šukavimo metu, tačiau kai kurios būna nekantresnės nei šeltės.
Kaip ir visos jūrų kiaulytės, peruvietės yra socialios ir turi gyventi bent poromis. Tačiau dviejų ilgaplaukių kiaulyčių priežiūra reikalauja dvigubai daugiau laiko, todėl kai kurie šeimininkai renkasi peruvietę ir trumpaplaukę kompanionę.
Su vaikais
Peruvietės draugiškos, bet dėl sudėtingos kailio priežiūros labiau tinka šeimoms, kuriose suaugusieji rūpinasi gyvūnu. Vaikai gali padėti šerti ir glostyti kiaulytę.
Su kitais gyvūnais
Peruvietės laikomos tik su kitomis jūrų kiaulytėmis. Su triušiais jų laikyti nerekomenduojama.
Laikymo sąlygos
Porai peruviečių reikia bent 120×60 cm, geriau didesnio aptvaro. Būtinas švarus, sausas kraikas — popieriniai ar audinio paklotai geriausiai tinka ilgaplaukėms, nes nesiveja į kailį. Narve turi būti slėptuvės, šieno ėdžios, girdykla ir tuneliai.
Optimali temperatūra — 18–22 °C. Dėl ilgo kailio peruvietės labai jautrios karščiui, todėl vasarą jų kailį verta patrumpinti.
Mityba
Peruvietėms, kaip ir kitoms kiaulytėms, kasdien reikia vitamino C, neriboto šieno ir šviežių daržovių.
| Maistas | Pavyzdžiai | Kiek dažnai |
|---|---|---|
| Šienas | Pievų ar tymotiejaus šienas ėdžiose | Neribotai |
| Daržovės | Paprikos, salotos, petražolės, morkų lapai | Kasdien |
| Granulės | Granulės su vitaminu C | Kasdien, 1 valgomasis šaukštas |
| Vaisiai | Obuoliai, kiviai, apelsinai | 1–2 kartus per savaitę |
Parodinėms peruvietėms kartais rekomenduojama daugiau baltymų ir riebalų rūgščių, kad kailis būtų blizgus, tačiau prieš keičiant mitybą verta pasitarti su veterinaru.
Priežiūra
Peruvietės kailis — didžiausias iššūkis. Jį reikia šukuoti kasdien, dalijant sluoksniais, kad nesusidarytų vėliai. Parodinių kiaulyčių kailis dažnai suvyniojamas į mažus popieriaus ar audinio „suktukus“, kad nesusiteptų. Naminėms peruvietėms dažniausiai kailį trumpina iki 10–15 cm — tai labai palengvina priežiūrą.
Ilgaplaukes kiaulytes kartais reikia maudyti — ypač užpakalinę dalį, kuri dažnai susitepa. Po maudymo kailį būtina gerai išdžiovinti. Nagus kirpkite kas 4–6 savaites.
Sveikata
Kailio vėliai
Neprižiūrimas kailis susivelia ir pradeda trukdyti judėti, o po juo išsivysto odos uždegimai.
Muselių kiaušinėliai (miazė)
Vasarą musės gali dėti kiaušinėlius susitepusiame kailyje. Tai labai pavojinga — būtina palaikyti švarą.
Perkaitimas ir vitamino C trūkumas
Ilgas kailis didina perkaitimo riziką, o vitamino C trūkumas silpnina imunitetą.
Kaina Lietuvoje
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Peruvietė jūrų kiaulytė | 25–60 € |
| Didelis narvas ar aptvaras | 80–200 € |
| Šukos, žirklės, paklotai, šampūnas | 25–50 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas (vienai) | 30–50 € |
Kur įsigyti
Peruvietes geriausia įsigyti iš augintojų, dalyvaujančių parodose, kurie gali parodyti, kaip prižiūrėti kailį. Sveika kiaulytė turi švarų, blizgantį kailį, švarias akis ir aktyviai ėda.
Kodėl peruvietės kailis krenta į priekį
Peruvietės kiaulytės kailio kryptį lemia dvi rozetės ant klubų. Iš jų plaukai auga į priekį, per nugarą ir galvą, ir uždengia veidą. Kartu dalis plaukų krenta atgal ir į šonus, todėl gerai prižiūrėta peruvietė primena ilgą, šilkinę šluotą. Parodose vertinamas kailis, kuris tolygiai dengia visą kūną ir yra vienodo ilgio iš visų pusių.
Jauniklių kailis iš pradžių trumpas, o įspūdingas ilgis išauga per pirmuosius 6–12 mėnesių. Suaugusios peruvietės kailis per mėnesį paauga 2,5 cm, todėl be kirpimo per metus jis gali užaugti iki 30 cm.
Kaip kirpti peruvietę
Naminėms peruvietėms kailį verta reguliariai trumpinti — tai labai palengvina priežiūrą ir sumažina perkaitimo bei sveikatos riziką. Dažniausiai kailis paliekamas 8–15 cm ilgio, o aplink užpakalinę dalį ir pilvą — trumpesnis, kad nesusiteptų.
- Naudokite aštrias, bukais galais žirkles ar tylią kirpimo mašinėlę gyvūnams.
- Kirpkite sėdėdami, laikydami kiaulytę ant kelių ant rankšluosčio.
- Pirmiausia iššukuokite kailį ir pašalinkite vėlius.
- Kirpkite mažais gabalėliais, laikydami plaukus tarp pirštų, kad netyčia neįkirptumėte odos.
- Ypač atsargiai kirpkite aplink akis, ausis ir lytinius organus.
Jei nedrįstate kirpti patys, pirmą kartą paprašykite augintojo ar gyvūnų kirpėjo, turinčio patirties su jūrų kiaulytėmis, parodyti, kaip tai daroma.
Parodinės peruvietės priežiūra
Parodų peruvietėms kailis neliečiamas visą gyvenimą, todėl jį reikia apsaugoti nuo nešvarumų. Ilgi plaukai suvyniojami į popieriaus ar audinio „suktukus“, pritvirtintus guminiais žiedeliais. Suktukai kasdien atvyniojami, plaukai iššukuojami ir vėl suvyniojami. Tokia kiaulytė laikoma ant švarių audinio paklotų, o šienas duodamas ėdžiose aukštai.
Parodinės peruvietės priežiūra užima 20–30 minučių per dieną, todėl ji tinka tik labai atsidavusiems augintojams. Šeimos augintinei geriausia trumpesnis kailis.
Peruvietė ir karštis
Ilgas kailis yra lyg šilta antklodė, todėl peruvietės perkaista greičiau nei trumpaplaukės kiaulytės. Vasarą jų kailį verta patrumpinti, o aptvarą laikyti vėsiausioje buto vietoje. Įspėjamieji perkaitimo ženklai: kiaulytė guli išsitiesusi, greitai kvėpuoja, tampa vangi ar neatsako į aplinką. Tokiu atveju reikia ją perkelti į vėsią vietą, sudrėkinti ausis vėsiu vandeniu ir nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Kodėl verta rinktis porą
Peruvietės, kaip ir kitos kiaulytės, turi gyventi bent poroje. Kadangi dviejų ilgaplaukių priežiūra užima daug laiko, puikus sprendimas — peruvietė ir trumpaplaukė kompanionė, pavyzdžiui, amerikietiška ar abisinė kiaulytė. Kiaulytės nesirenka draugų pagal kailį, svarbiausia — charakterių suderinamumas.
Dažniausios peruvietės augintojų klaidos
Dažniausia klaida — manyti, kad ilgaplaukė kiaulytė prižiūrima taip pat kaip trumpaplaukė. Neprižiūrėtas kailis per kelias savaites susivelia, o vėliai trukdo kiaulytei judėti, tuštintis ir net matyti. Kita klaida — šienas ant aptvaro dugno: jis įsivelia į kailį ir sukuria tikrus „lizdus“. Taip pat dažnai pamirštama, kad ilgaplaukėms kiaulytėms reikia dažniau tikrinti užpakalinę dalį: susitepęs kailis vasarą pritraukia muses, o tai gali baigtis pavojinga miaze. Reguliarus kirpimas ir kasdienis apžiūrėjimas padeda išvengti visų šių problemų.
Kas savaitę pasverkite peruvietę — po ilgu kailiu svorio kritimą pastebėti labai sunku.
Tai paprastas įprotis.
Kam netinka
Peruvietė netinka pradedantiesiems ir tiems, kurie neturi laiko kasdien 15–20 minučių šukuoti kiaulytės. Ji netinka ir šeimoms, kurios nori nesudėtingo pirmojo augintinio vaikui.
Patyrusiems augintojams ir parodų mėgėjams, kurie džiaugiasi kailio priežiūra, peruvietė jūrų kiaulytė taps įspūdingu ir draugišku augintiniu.
