Angorinis triušis — viena seniausių triušių veislių, garsėjanti nepaprastai ilgu, minkštu ir puriu kailiu. Iš angorų vilnos gaminami vieni šilčiausių ir švelniausių siūlų pasaulyje. Šie triušiai yra ramūs ir švelnūs, tačiau jų kailiui reikia daugiau priežiūros nei bet kurio kito triušio: be reguliaraus šukavimo ir kirpimo jis greitai susivelia. Angorinis triušis — puikus pasirinkimas kantriems žmonėms, mėgstantiems kailio priežiūrą ar net vilnos verpimą.
Kilmė
Angoriniai triušiai kilę iš Ankaros (anksčiau vadintos Angora) apylinkių Turkijoje. XVIII a. jie išpopuliarėjo Prancūzijos karališkuosiuose rūmuose, o vėliau — visoje Europoje kaip vilnos šaltinis. Šiandien pasaulyje pripažįstamos kelios angorų veislės: angliškoji, prancūziškoji, satininė, milžiniškoji ir vokiškoji.
Angliškieji angorai yra mažiausi (2–3,5 kg) ir turi kailį net ant veido bei ausų. Prancūziškieji ir vokiškieji — stambesni (3–5 kg), jų veidas trumpaplaukis. Lietuvoje dažniausiai sutinkami mišrūs ar nedideli angorų tipo triušiai.
Charakteris
Angoriniai triušiai yra ramūs, švelnūs ir draugiški. Jie mėgsta būti glostomi, retai būna agresyvūs, o reguliarus šukavimas tampa bendravimo ritualu. Daugelis angorų mėgsta tyliai ilsėtis šalia šeimininko.
Kaip ir visi triušiai, angorai yra socialūs ir geriau jaučiasi poromis. Tačiau du ilgaplaukius triušius prižiūrėti dvigubai sudėtingiau, todėl kai kurie šeimininkai renkasi angorą ir trumpaplaukį kompanioną.
Su vaikais
Angorai ramūs, tačiau kailio priežiūra turi būti suaugusiųjų atsakomybė. Vaikai gali padėti šerti ir švelniai glostyti triušį.
Su kitais gyvūnais
Angorus galima laikyti su kitais triušiais, jei jie kastruoti ir supažindinti palaipsniui. Su jūrų kiaulytėmis jų laikyti negalima.
Laikymo sąlygos
Angoriniam triušiui reikia bent 2–3 m² aptvaro ar laisvo judėjimo saugioje patalpoje. Kraikas turi būti švarus ir nedulkėtas — šienas, pjuvenos ir smulkios dalelės lengvai įsivelia į kailį. Daugelis augintojų naudoja audinio paklotus ar groteles virš kraiko padėklų.
Optimali temperatūra — 15–20 °C. Angorai labai blogai pakelia karštį dėl tankaus kailio, todėl vasarą jų kailį reikia patrumpinti, o patalpą vėsinti.
Mityba
Angorams, kaip ir visiems triušiams, svarbiausias yra šienas. Kadangi jie, šukuodamiesi, praryja daug plaukų, skaidulos ypač svarbios virškinimui.
| Maistas | Pavyzdžiai | Kiek dažnai |
|---|---|---|
| Šienas | Pievų ar tymotiejaus šienas | Neribotai |
| Žalumynai | Salotos, petražolės, kiaulpienės, mėtos | Kasdien |
| Granulės | Triušių granulės, kartais su didesniu baltymų kiekiu | Apie 30–60 g per dieną |
| Skanėstai | Džiovintos ananasų ar papajų skiltelės | Retai, padeda virškinti plaukus |
Vilnos augimui reikia daugiau baltymų, todėl kai kurie angorų augintojai renkasi granules su 16–18 % baltymų. Šviežias vanduo turi būti visada.
Priežiūra
Kailio priežiūra — svarbiausia angoro laikymo dalis. Kailį reikia šukuoti bent 3–4 kartus per savaitę, o šėrimosi metu — kasdien. Kas 3–4 mėnesius vilną reikia nukirpti ar nupešti (priklausomai nuo veislės). Nukirpta vilna gali būti naudojama verpimui.
Nagus kirpkite kas 4–6 savaites, užpakalinę dalį laikykite švarią. Kasmet skiepykite nuo miksomatozės ir hemoraginės ligos.
Sveikata
Plaukų gniužulai ir virškinimo stazė
Praryti plaukai gali užkimšti žarnyną. Prevencija — daug šieno ir reguliarus šukavimas.
Kailio vėliai ir miazė
Susivėlęs, susitepęs kailis pritraukia muses, kurios deda kiaušinėlius. Tai labai pavojinga vasarą.
Perkaitimas
Tankus kailis didina perkaitimo riziką. Požymiai — vangumas, greitas kvėpavimas, šlapios nosies kraštai.
Kaina Lietuvoje
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Angorinis triušis | 50–150 € |
| Aptvaras ar namelis | 100–250 € |
| Šukos, žirklės, kirpimo mašinėlė | 30–80 € |
| Skiepai ir kastracija | 80–180 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas | 45–80 € |
Kur įsigyti
Angorus geriausia įsigyti iš patyrusių augintojų, kurie gali parodyti, kaip prižiūrėti kailį. Sveikas triušis turi švarų, nesusivėlusį kailį, švarias akis ir aktyviai ėda.
Angorų veislės: kuo jos skiriasi
Angliškasis angoras — mažiausias (2–3,5 kg), su gausiu kailiu net ant veido, ausų galiukuose turi kutus. Jo kailis švelniausias, bet ir sunkiausiai prižiūrimas. Prancūziškasis angoras stambesnis (3,5–4,5 kg), veidas, ausys ir kojų priekis trumpaplaukiai, todėl priežiūra paprastesnė. Satininis angoras turi itin blizgų kailį, o milžiniškasis ir vokiškasis — stambiausi (iki 5 kg ir daugiau), auginami daugiausia dėl vilnos.
Šeimos augintiniui dažniausiai rekomenduojamas prancūziškasis angoras — jis turi įspūdingą kailį, bet nereikalauja tokios intensyvios priežiūros kaip angliškasis. Vokiškojo angoro kailis neišsišeria pats, todėl jį būtina kirpti kas 90 dienų.
Angoro vilna: ką su ja daryti
Iš vieno angoro per metus galima gauti 250–1000 g vilnos, priklausomai nuo veislės. Angorų vilna yra šešis–aštuonis kartus šiltesnė už avių vilną, labai lengva ir nesukelia niežulio. Ji naudojama megzti šalikams, kepurėms, kojinėms ir pirštinėms, dažnai maišoma su kitomis vilnomis.
Kai kurie šeimininkai patys verpia vilną ratelyje ar parduoda ją verpėjams. Jei vilnos neketinate naudoti, ją galima atiduoti rankdarbių mėgėjams. Svarbu tik, kad vilna būtų surinkta švariai — nuo nugaros ir šonų, o ne nuo užpakalinės dalies.
Kirpimas ar pešimas
Kai kurių angorų (prancūziškųjų, angliškųjų, satininių) kailis sezoniškai šeriasi, todėl brandžią vilną galima švelniai nupešti pirštais — tai neskausminga, jei plaukai jau atsipalaidavę. Vokiškųjų ir milžiniškųjų angorų kailis neišsišeria, todėl juos reikia kirpti žirklėmis ar mašinėle kas 3 mėnesius.
Kirpdami būkite itin atsargūs: triušio oda labai plona ir lengvai įkerpama, ypač aplink pažastis, pilvą ir spenelius. Pirmą kartą geriausia kirpti kartu su patyrusiu augintoju. Po kirpimo triušis gali šalti, todėl jį reikia laikyti šiltesnėje patalpoje kelias dienas.
Kaip šukuoti angorą
- Naudokite plačių dantų šukas vėliams išpainioti ir švelnų šepetį galutiniam iššukavimui.
- Šukuokite sluoksniais, nuo odos į išorę, ne tik viršutinį kailio sluoksnį.
- Ypač atidžiai prižiūrėkite pažastis, pilvą ir užpakalinę dalį, kur vėliai susidaro greičiausiai.
- Gyvūnų kailio pūstuvas (blower) padeda išpūsti negyvą vilną ir patikrinti odą.
- Mažus vėlius išpainiokite pirštais, didelius — atsargiai iškirpkite.
Reguliarus šukavimas — ne tik kailio priežiūra, bet ir sveikatos patikra. Šukuodami pastebėsite odos paraudimą, parazitus, gumbelius ar žaizdas, kurias tankiame kailyje kitaip sunku pamatyti.
Plaukų gniužulų prevencija
Triušiai negali vemti, todėl praryti plaukai turi praeiti per visą virškinimo traktą. Angorams tai ypač aktualu. Svarbiausia prevencija — neribotas šieno kiekis: skaidulos padeda plaukams judėti žarnynu. Taip pat naudingi švieži žalumynai, pakankamas vandens kiekis ir judėjimas. Kai kurie augintojai šėrimosi metu duoda džiovintų ananasų ar papajų — juose esantys fermentai, manoma, padeda virškinti.
Įspėjamieji ženklai: mažesnės, sausos ar plaukais sujungtos išmatos („karoliukai“), sumažėjęs apetitas, vangumas. Jei triušis nustojo ėsti, nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
Dažniausios klaidos
Dažniausiai angorų šeimininkai nuvertina, kiek laiko reikia kailio priežiūrai, ir pradeda šukuoti tik tada, kai kailis jau susivėlęs. Kita klaida — laikyti angorą šiltoje patalpoje vasarą be kirpimo. Taip pat dažnai naudojamas dulkėtas kraikas, kuris įsivelia į vilną ir sugadina jos kokybę.
Kam netinka
Angorinis triušis netinka tiems, kurie neturi laiko kasdienei kailio priežiūrai, šeimoms, ieškančioms paprasto pirmojo augintinio, ir karštiems butams.
Kantriems žmonėms, kurie mėgsta kailio priežiūrą ir nori ramaus, švelnaus augintinio, angorinis triušis taps nuostabiu kompanionu.
