Liūtagalvis triušis — mažas, kompaktiškas triušis su ilgų plaukų „karčiais“ aplink galvą, primenančiais liūto gaurus. Jis sveria vos 1,3–1,8 kg, yra žaismingas, smalsus ir draugiškas. Liūtagalviai populiarūs tarp šeimų dėl mielos išvaizdos ir nedidelio dydžio, tačiau jų karčiams reikia reguliarios priežiūros, o kaip ir visiems triušiams — erdvės ir kompanijos.
Kilmė
Liūtagalvis triušis išvestas Belgijoje XX a. pabaigoje, kryžminant šveicarų lapinius ir belgų nykštukinius triušius. Karčius lemia dominantinis „karčių genas“ (M genas). Turintys vieną šio geno kopiją triušiai turi karčius tik aplink galvą, o dviguba kopija sukuria ilgesnį kailį ir ant šonų.
Veislė pripažinta Didžiojoje Britanijoje 2002 m., JAV — 2014 m. Liūtagalviai būna įvairių spalvų: baltos, juodos, oranžinės, šokoladinės, mėlynos ir kt.
Charakteris
Liūtagalviai yra energingi, žaismingi ir smalsūs. Jie mėgsta bėgioti, šokinėti, tyrinėti ir žaisti su žaislais. Prisijaukinę jie draugiški ir mėgsta būti glostomi, tačiau, kaip ir dauguma triušių, nemėgsta būti keliami.
Liūtagalviai socialūs ir geriausiai jaučiasi poroje su kitu kastruotu triušiu. Vienišam triušiui reikia daug dėmesio, kitaip jis nuobodžiauja ir gali tapti destruktyvus.
Su vaikais
Liūtagalviai tinka šeimoms su vyresniais vaikais. Dėl mažo dydžio jie trapūs, todėl mažiems vaikams jų nešioti negalima. Geriausia bendrauti ant grindų, leidžiant triušiui pačiam prieiti.
Su kitais gyvūnais
Liūtagalvius galima laikyti su kitais triušiais. Katės ir šunys jiems gali būti pavojingi, todėl bendravimą reikia prižiūrėti. Su jūrų kiaulytėmis laikyti negalima.

Laikymo sąlygos
Nors liūtagalvis mažas, jam reikia bent 2 m² aptvaro ar laisvo judėjimo saugioje patalpoje. Maži narvai iš parduotuvių netinka — triušiai turi galėti bėgioti ir šokinėti. Aptvare turi būti slėptuvė, kraiko dėžė, žaislai ir šieno ėdžios.
Optimali temperatūra — 15–22 °C. Dėl karčių liūtagalviai jautresni karščiui. Kraikas turi būti nedulkėtas, kad neįsiveltų į karčius.
Mityba
Liūtagalviams, kaip ir visiems triušiams, pagrindas — šienas. Dėl karčių jie praryja daugiau plaukų, todėl skaidulos ypač svarbios.
| Maistas | Pavyzdžiai | Kiek dažnai |
|---|---|---|
| Šienas | Pievų ar tymotiejaus šienas | Neribotai |
| Žalumynai | Salotos, petražolės, krapai, kiaulpienės | Kasdien, apie 1 puodelis |
| Granulės | Triušių granulės be grūdų | Apie 1 valgomasis šaukštas per dieną |
| Skanėstai | Obuoliai, morkos | Retai, mažais kiekiais |
Šviežias vanduo turi būti visada. Grūdų mišinių su spalvotais gabalėliais triušiams duoti nereikėtų — jie sukelia nutukimą ir dantų problemas.
Priežiūra
Liūtagalvio karčius reikia šukuoti 2–3 kartus per savaitę, o šėrimosi metu — kasdien. Ypač svarbu iššukuoti plaukus aplink ausis ir smakrą, kur dažniausiai susidaro vėliai. Kūno kailis trumpas ir lengvai prižiūrimas.
Nagus kirpkite kas 4–6 savaites. Kasmet skiepykite nuo miksomatozės ir hemoraginės ligos. Kastracija ar sterilizacija rekomenduojama nuo 4–6 mėnesių.
Sveikata
Dantų problemos
Mažų triušių su trumpa galva dantys dažniau auga netaisyklingai. Reikia reguliariai tikrinti ir duoti daug šieno.
Plaukų gniužulai
Dėl ilgų karčių triušis praryja daug plaukų, kurie gali sukelti virškinimo stazę.
Akių problemos
Ilgi plaukai aplink akis gali jas dirginti. Būtina juos prižiūrėti ir, reikalui esant, patrumpinti.
Kaina Lietuvoje
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Liūtagalvis triušis | 40–110 € |
| Aptvaras ar namelis | 80–200 € |
| Šukos, kraiko dėžė, žaislai | 25–50 € |
| Skiepai ir kastracija | 80–180 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas | 35–60 € |
Kur įsigyti
Liūtagalvius geriausia įsigyti iš augintojų ar gyvūnų globos organizacijų. Sveikas triušis turi aiškius karčius be vėlių, švarias akis ir aktyviai ėda.
Kaip atrodo karčiai ir kaip jie keičiasi
Liūtagalvių jaunikliai gimsta su ryškiais karčiais aplink galvą ir kartais ilgesniais plaukais ant šonų („sijonėliu“). Per pirmuosius 4–6 mėnesius dalis ilgesnių plaukų ant kūno iškrenta, o karčiai lieka. Galutinis vaizdas paaiškėja tik suaugus, todėl renkantis jauniklį sunku tiksliai pasakyti, kokie gausūs bus karčiai.
Triušiai, paveldėję dvi karčių geno kopijas (vadinamieji „double mane“), turi gausesnius karčius ir ilgesnį kailį ant šonų bei užpakalinės dalies. Jie atrodo įspūdingiau, bet jų priežiūra sudėtingesnė — kailį reikia šukuoti beveik kasdien. Vienos kopijos („single mane“) triušiai turi karčius tik aplink galvą ir yra lengviau prižiūrimi.
Kaip prijaukinti liūtagalvį
Liūtagalviai smalsūs, bet pirmosiomis dienomis naujuose namuose jie dažnai slepiasi. Geriausia leisti triušiui pačiam tyrinėti aplinką: atsisėskite ant grindų aptvare ar šalia jo ir ramiai laukite. Smalsus liūtagalvis netrukus prieis apuostyti — tada galite pasiūlyti petražolių šakelę ar mažą obuolio skiltelę.
Triušiai yra grobio gyvūnai, todėl kėlimas nuo žemės jiems siejasi su plėšrūno puolimu. Kelkite liūtagalvį tik prireikus — viena ranka po krūtine, kita palaikant užpakalines kojas, ir laikykite prie kūno. Niekada nekelkite už ausų ar sprando odos. Daugeliui triušių labiausiai patinka, kai juos glostote per galvą ir kaktą, sėdėdami šalia ant grindų.
Kraiko dėžės mokymas
Triušiai natūraliai tuštinasi vienoje ar keliose vietose, todėl išmokyti juos naudotis kraiko dėže gana lengva. Pastatykite dėžę į kampą, kurį triušis jau naudoja, pripilkite popierinių granulių ir ant viršaus uždėkite saują šieno — triušiai mėgsta ėsti ir tuštintis vienu metu. Kelis triušio išmatų rutuliukus perkelkite į dėžę, kad ji kvepėtų „teisinga vieta“.
Kastruoti triušiai mokosi daug greičiau, nes nustoja žymėti teritoriją. Daugumai liūtagalvių pakanka 1–3 savaičių, kad išmoktų naudotis dėže. Kačių kraikas su moliu ar kvapikliais triušiams netinka — jis gali būti pavojingas, jei praryjamas.
Lauke ar namuose?
Liūtagalvius geriausia laikyti namuose. Maži triušiai lauke labiau pažeidžiami plėšrūnų, temperatūros svyravimų ir uodų platinamų ligų, tokių kaip miksomatozė. Jei vasarą norite išleisti triušį ant žolės, aptvaras turi būti uždengtas iš viršaus, su pavėsiu ir vandeniu, o triušis — prižiūrimas. Ilgi karčiai lauke greitai prisirenka sėklų ir šapelių, todėl po pasivaikščiojimo juos reikia iššukuoti.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Dažniausiai liūtagalviai laikomi per mažuose narveliuose ir per daug šeriami granulėmis bei skanėstais. Tai sukelia nutukimą, dantų problemas ir nuobodulį. Kita klaida — vienas triušis be kompanijos ir dėmesio. Taip pat dažnai užmirštama skiepyti triušius, nors miksomatozė ir hemoraginė liga gali per kelias dienas pražudyti net namuose laikomą gyvūną, nes virusus perneša uodai, blusos ir net žmonių drabužiai.
Kaip suprasti triušio kūno kalbą
Atsipalaidavęs liūtagalvis guli išsitiesęs ant šono ar pilvo, užpakalines kojas ištiesęs atgal — taip jis jaučiasi saugiai. Lengvas dantų griežimas glostant reiškia pasitenkinimą, o garsus dantų griežimas sėdint susigūžus — skausmą. Trepsėjimas užpakalinėmis kojomis yra perspėjimas apie pavojų ar nepasitenkinimas. Kai triušis atsigula šalia ir laižo jūsų ranką, tai didžiausias pasitikėjimo ženklas. Šių signalų pažinimas padeda laiku pastebėti ligą ir sustiprina ryšį su augintiniu.
Kam netinka
Liūtagalvis netinka tiems, kurie nori laikyti triušį mažame narve, šeimoms su mažais vaikais ir tiems, kurie neturi laiko karčių priežiūrai.
Šeimoms ir žmonėms, kurie nori mažo, žaismingo ir mielos išvaizdos triušio, liūtagalvis yra puikus pasirinkimas.