Leopardinis gekonas — vienas populiariausių terariuminių roplių pasaulyje ir dažniausiai rekomenduojamas pirmasis driežas pradedantiesiems. Jis ramus, nedidelis, lengvai prisijaukina ir retai kanda. Skirtingai nei daugelis gekonų, jis turi judančius vokus ir nemoka laipioti stiklu, todėl jį lengviau laikyti ir prižiūrėti. Leopardinis gekonas aktyvus sutemus, todėl puikiai tinka žmonėms, kurie dieną dirba, o vakare nori stebėti savo augintinį.
Kilmė ir natūrali aplinka
Leopardiniai gekonai natūraliai gyvena sausuose, uolėtuose Afganistano, Pakistano ir Šiaurės Vakarų Indijos regionuose. Ten dienos karštos, o naktys vėsios, žiemą temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Gekonai dieną slepiasi plyšiuose ir urvuose, o vakare išlenda medžioti vabzdžių.
Nelaisvėje leopardiniai gekonai veisiami jau kelis dešimtmečius, todėl parduodami gyvūnai yra auginti nelaisvėje, o ne sugauti gamtoje. Per tą laiką išvesta šimtai spalvų atmainų (morfų): albinosai, „tangerine“, „blizzard“, „mack snow“ ir kt.
Charakteris ir elgesys
Leopardinis gekonas yra ramus ir smalsus. Prisijaukinęs jis leidžiasi paimamas ant rankų ir ramiai tyrinėja aplinką. Dieną dažniausiai miega slėptuvėje, o vakare tampa aktyvus — vaikšto po terariumą, medžioja ir tyrinėja.
Gekonas nėra socialus gyvūnas, kuriam reikia kompanijos. Patinų niekada negalima laikyti kartu — jie kovoja. Kelias pateles galima laikyti dideliame terariume, bet pradedantiesiems rekomenduojama laikyti po vieną.
Su vaikais
Leopardinis gekonas — vienas tinkamiausių roplių šeimoms su vaikais. Jis lėtas, ramus ir retai kanda. Vaikai turi būti mokomi laikyti gekoną žemai, virš minkšto paviršiaus, ir niekada negriebti už uodegos — išsigandęs gekonas ją numeta. Nauja uodega atauga, bet būna kitokios formos.
Su kitais gyvūnais
Gekono negalima laikyti kartu su kitais ropliais. Katės ir šunys gali jį gąsdinti, todėl terariumas turi būti saugiai uždaromas ir pastatytas ten, kur kiti augintiniai jo nepasiekia.
Terariumas ir laikymo sąlygos
Vienam suaugusiam gekonui reikia bent 90×45×45 cm terariumo. Svarbiausia — temperatūros gradientas: šiltojoje zonoje 30–32 °C (paviršiaus temperatūra), vėsiojoje — 24–26 °C. Šildymui naudojamas šildomas kilimėlis po dalimi dugno arba keraminė lempa, būtinai su termostatu. Naktį temperatūra gali nukristi iki 20–22 °C.
Terariume turi būti bent trys slėptuvės: šiltoje zonoje, vėsioje zonoje ir drėgnoji slėptuvė su drėgnomis samanomis, padedanti gekonui išsinerti. Substratas — akmens plokštės, plytelės ar specialus kilimėlis. Smėlio jaunikliams naudoti nerekomenduojama, nes jie gali jį praryti.
Mityba
Leopardinis gekonas — vabzdžiaėdis. Jis ėda tik gyvus vabzdžius: svirplius, tarakonus, miltų kirmėles, šilkverpių vikšrus. Vabzdžius prieš šėrimą reikia „pamaitinti“ daržovėmis, o šėrimo metu apibarstyti kalcio ir vitamino D3 milteliais.
| Amžius | Šėrimo dažnis | Pastabos |
|---|---|---|
| Jaunikliai (iki 4 mėn.) | Kasdien | 5–10 mažų vabzdžių, kalcis kiekvieną kartą |
| Paaugliai (4–12 mėn.) | Kas 1–2 dienas | Vabzdžiai pagal galvos dydį |
| Suaugę (nuo 1 m.) | 2–3 kartus per savaitę | 5–8 vabzdžiai, vitaminai kartą per savaitę |
Terariume visada turi būti seklus indas su švariu vandeniu ir nedidelis indelis su kalcio milteliais, kuriuos gekonas laižo pagal poreikį.
Priežiūra
Kasdien reikia patikrinti temperatūrą, papildyti vandenį ir išvalyti išmatas. Leopardiniai gekonai paprastai tuštinasi vienoje vietoje, todėl valymas paprastas. Kartą per mėnesį terariumą reikia išvalyti visą, išplauti dekoracijas ir pakeisti substratą.
Gekonai nusineria kas 4–8 savaites. Svarbu, kad oda nusilupintų visa, ypač nuo pirštų ir uodegos galo. Likę odos gabalėliai gali sutrikdyti kraujotaką, todėl juos reikia atsargiai nuimti po šiltos vonelės.
Sveikata
Metabolinė kaulų liga
Dažniausia problema dėl kalcio ir vitamino D3 trūkumo. Pasireiškia minkštais kaulais, deformuotomis galūnėmis, silpnumu. Prevencija — kalcio papildai ir tinkama temperatūra.
Nesėkmingas išsinėrimas
Per sausa aplinka trukdo nusinerti. Drėgnoji slėptuvė padeda išvengti problemų.
Žarnyno užsikimšimas
Prarytas smėlis ar per dideli vabzdžiai gali užkimšti žarnyną. Simptomai — apetito praradimas, išsipūtęs pilvas.
Kaina Lietuvoje
Leopardinis gekonas Lietuvoje kainuoja apie 30–120 €, retų spalvų atmainos — brangiau. Tačiau terariumas ir įranga kainuoja daugiau nei pats gyvūnas.
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Gekonas | 30–120 € |
| Terariumas 90×45×45 cm | 100–200 € |
| Šildymas, termostatas, termometras | 50–100 € |
| Slėptuvės, substratas, dekoracijos | 30–60 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas (vabzdžiai, papildai, elektra) | 15–25 € |
Kur įsigyti
Geriausia gekoną įsigyti iš patikimo veisėjo ar specializuotos roplių parduotuvės. Veisėjai paprastai tiksliai žino gyvūno amžių, lytį ir spalvos atmainą bei gali patarti dėl priežiūros. Taip pat galima rasti gekonų roplių parodose ir mugėse.
Sveikas gekonas turi storą uodegą (joje kaupiami riebalai), aiškias akis, švarią odą ir aktyviai reaguoja į aplinką. Venkite gyvūnų plona uodega, išsipūtusiu pilvu ar likusiomis odos dalimis ant pirštų.
Kaip prijaukinti leopardinį gekoną
Parsivežus gekoną, pirmąsias 1–2 savaites geriausia jo neliesti. Leiskite jam įsikurti, rasti mėgstamas slėptuves ir pradėti ėsti. Vėliau pradėkite bendrauti vakare: padėkite ranką terariume ir leiskite gekonui ją apuostyti ar laižyti liežuviu — taip jis tyrinėja aplinką. Kai gekonas drąsiai lipa ant rankos, pakelkite jį iš apačios, palaikydami visą kūną.
Pirmieji laikymai turi būti trumpi — 5–10 minučių. Laikykite gekoną žemai, virš minkšto paviršiaus. Jei gekonas vizgina uodegą, cypia ar išsižioja, jis išsigandęs — grąžinkite jį ir pabandykite kitą dieną. Su laiku dauguma leopardinių gekonų tampa labai ramūs ir ramiai sėdi ant delno ar šliaužioja per rankas.
Spalvų atmainos (morfai)
Laukiniai leopardiniai gekonai yra geltonos spalvos su juodais taškais — iš čia ir pavadinimas. Nelaisvėje išvesta daugiau nei 100 morfų: „high yellow“ (ryškiai geltona su mažai taškų), „tangerine“ (oranžinė), „albino“ (be juodo pigmento, su rausvomis akimis), „blizzard“ (beveik balta be rašto), „mack snow“ (balta su juodais taškais), „super giant“ (stambesnio dydžio), „raptor“ (raudonomis akimis ir oranžiniu atspalviu).
Kai kurie morfai, ypač „enigma“, yra susiję su neurologiniais sutrikimais — gekonas sukiojasi ratais, negali sugauti vabzdžio ar netenka pusiausvyros. Pradedantiesiems geriau rinktis klasikinius, sveikus morfus.
Kaip atskirti patiną nuo patelės
Lytį patikimai galima nustatyti nuo 3–4 mėnesių amžiaus. Patinai turi V formos porų eilę priešais kloaką ir du gumburėlius už jos (hemipenių maišelius). Patelės porų neturi arba jos labai neryškios, o gumburėlių nėra. Patinai paprastai stambesni ir platesne galva.
Du patinai kartu niekada negali gyventi — jie kovoja. Patinas su patele kartu laikomi tik veisimui, nes patelės gali dėti kiaušinius kelis kartus per sezoną, o tai jas sekina.
Uodegos numetimas
Išsigandęs ar sugriebtas už uodegos leopardinis gekonas gali ją numesti — tai vadinama autotomija. Numesta uodega dar kurį laiką juda, atitraukdama plėšrūno dėmesį. Gekono uodega atauga per kelias savaites, bet būna trumpesnė, storesnė ir lygesnė. Kadangi uodegoje kaupiami riebalai, jos praradimas yra didelis stresas organizmui, todėl gekoną po to reikia gerai šerti ir laikyti švarioje aplinkoje, kad žaizda neužsikrėstų.
Dažniausios klaidos
Dažniausia klaida — smėlis terariume jaunikliams, kurį jie gali praryti. Kita — kalcio ir vitamino D3 papildų trūkumas, sukeliantis metabolinę kaulų ligą. Taip pat dažnai gekonai šeriami per dideliais vabzdžiais ar vien miltų kirmėlėmis, kurios per riebios ir neturi pakankamai maisto medžiagų.
Kam netinka
Leopardinis gekonas netinka žmonėms, kurie nenori laikyti ir šerti gyvų vabzdžių, ir tiems, kurie ieško augintinio, su kuriuo galėtų žaisti ar bendrauti kaip su šunimi ar kate. Jis netinka ir tiems, kurie nėra pasiruošę 15–20 metų įsipareigojimui.
Žmonėms, kurie domisi ropliais ir nori ramaus, lengvai prižiūrimo ir ilgaamžio augintinio, leopardinis gekonas yra puikus pirmasis pasirinkimas.
