Šeškas nėra graužikas — tai kiaunių šeimos plėšrūnas, elgesiu primenantis katę ir šuniuką vienu metu. Jis žaismingas, protingas, nepaprastai smalsus ir pasižymi neišsenkančia energija, kai nemiega. Tačiau šeško laikymas artimesnis šuns ar katės priežiūrai nei narvelinio gyvūno: jam reikia kasdien kelių valandų laisvės saugioje patalpoje, specialios mėsiškos mitybos, skiepų ir registracijos. Prieš įsigyjant verta gerai žinoti, ko tikėtis.
Kilmė
Naminiai šeškai kilę iš europinio juodojo šeško ir prijaukinti maždaug prieš 2000 metų. Jie buvo naudojami triušių medžioklei — šeškas įlįsdavo į urvą ir išvarydavo triušius į medžiotojų tinklus — bei graužikų naikinimui laivuose ir sandėliuose. Šiandien šeškai visame pasaulyje laikomi kaip augintiniai.
Lietuvoje šeškai teisiškai prilyginami šunims ir katėms. Tai reiškia, kad šeškas privalo būti paženklintas mikroschema ir užregistruotas Gyvūnų augintinių registre, o kelionėms reikia ES augintinio paso ir galiojančios pasiutligės vakcinos.
Charakteris
Šeškas yra aktyvus, smalsus ir labai žaismingas. Pabudęs jis šokinėja, kviečia žaisti, kutena, gaudo, tyrinėja kiekvieną kampą. Džiaugsmingas šeškas atlieka vadinamąjį „karo šokį“ — šokinėja į šonus išlenkta nugara ir tyliai „kudakuoja“. Likusį laiką jis miega — net 14–16 valandų per parą, dažnai taip giliai, kad sunku pažadinti.
Šeškai protingi ir greitai išmoksta savo vardą, kraiko dėžės naudojimą ir net kelis paprastus triukus. Jie garsėja polinkiu vogti ir slėpti daiktus: raktai, pultai, kojinės ir guminiai daiktai reguliariai dingsta jų slėptuvėse. Šeškai turi specifinį muskuso kvapą, kurio net kastracija visiškai nepanaikina — prieš įsigyjant verta pauostyti šeško savininko namuose.
Su vaikais
Šeškas tinka šeimoms su vyresniais vaikais, kurie supranta, kaip ramiai elgtis su gyvūnu. Jauni šeškai žaisdami gali kandžioti — tai natūralus elgesys, kurį reikia nuosekliai koreguoti. Mažiems vaikams šeškas netinka: jis gali įkąsti išsigandęs, o vaikas gali netyčia jį sužeisti spausdamas.
Su kitais gyvūnais
Šeškai dažnai puikiai sutaria su katėmis ir ramiais šunimis, ypač jei auga kartu. Tačiau jie yra plėšrūnai, todėl graužikai, triušiai, paukščiai ir žuvys šeškui — grobis. Tokių gyvūnų negalima laikyti tame pačiame kambaryje. Šeškai mėgsta kompaniją, todėl daugelis šeimininkų laiko du šeškus.
Laikymo sąlygos
Šeškui reikia didelio, kelių aukštų narvo (bent 90×60×90 cm) su hamaku, miegojimo maišeliu, kraiko dėže ir dubenėliais. Tačiau narvas — tik miegamasis. Kasdien šeškas turi bent 3–4 valandas laisvai judėti saugioje patalpoje.
Patalpą būtina „apsaugoti nuo šeško“: uždaryti plyšius už baldų, ventiliacijos angas, paslėpti laidus, guminius daiktus ir chemikalus. Šeškai pralenda pro labai mažas angas, mėgsta lįsti į sofas ir už buitinės technikos. Optimali temperatūra — 15–22 °C; šeškai blogai pakelia karštį, o virš 28 °C gali perkaisti.
Mityba
Šeškas yra privalomas mėsėdis. Jo žarnynas trumpas, todėl jis negali virškinti augalinio maisto, vaisių ar grūdų. Racionas turi būti paremtas gyvūniniais baltymais ir riebalais.
| Maistas | Pavyzdžiai | Pastabos |
|---|---|---|
| Pagrindinis pašaras | Specialus šeškų pašaras ar kokybiškas kačiukų maistas be grūdų | Ne mažiau 32–40 % baltymų, 18–22 % riebalų |
| Natūralus maistas | Žalia vištiena, putpelės, triušiena, subproduktai | Subalansuotas, su kaulais ir organais |
| Skanėstai | Džiovinta mėsa, kiaušinio trynys | Mažais kiekiais, mokymui |
| Draudžiama | Vaisiai, daržovės, šokoladas, pienas, saldumynai | Sukelia virškinimo ir kasos ligas |
Šeškai greitai virškina maistą, todėl ėda 8–10 kartų per parą mažomis porcijomis. Maistas ir šviežias vanduo turi būti pasiekiami visada.
Priežiūra
Kraiko dėžę reikia valyti kasdien, o narvą ir audinius plauti kas savaitę — tai labiausiai sumažina kvapą. Maudyti šešką dažniau nei kartą per mėnesį nereikia: dažnas maudymas skatina odą gaminti daugiau riebalų ir kvapas tampa stipresnis.
Nagus kirpkite kas 2–3 savaites, ausis valykite kas savaitę. Šeškai šeriasi du kartus per metus — tuo metu juos verta šukuoti ir duoti pastos nuo plaukų gniužulų. Kasmet būtina skiepyti nuo pasiutligės ir šunų maro, nes šeškai jam labai jautrūs.
Sveikata
Antinksčių liga
Dažniausia vyresnių šeškų liga: pasireiškia plaukų slinkimu ant uodegos ir nugaros, niežuliu, patinams — sunkumu šlapintis. Gydoma implantu ar operacija.
Insulinoma
Kasos navikas, sukeliantis cukraus kiekio kraujyje kritimą. Simptomai — vangumas, seilėtekis, žiūrėjimas į vieną tašką. Saldus maistas riziką didina.
Svetimkūniai žarnyne
Šeškai mėgsta kramtyti gumą, putplastį ir minkštą plastiką. Praryti gabalėliai užkemša žarnyną ir dažnai reikalauja operacijos.
Kaina Lietuvoje
Šeškas Lietuvoje kainuoja apie 150–400 €, priklausomai nuo spalvos, amžiaus ir to, ar jis kastruotas. Tačiau pradinė įranga ir veterinarinės išlaidos dažnai viršija paties gyvūno kainą.
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Šeškas | 150–400 € |
| Narvas, hamakai, kraiko dėžė | 120–250 € |
| Čipas, registracija, skiepai | 40–80 € |
| Kastracija ar hormoninis implantas | 80–200 € |
| Kasmėnesinis išlaikymas | 40–70 € |
Kur įsigyti
Šešką geriausia įsigyti iš patikimo augintojo arba priglausti iš šeškų gelbėjimo organizacijos — Lietuvoje kasmet atsisakoma nemažai šeškų, kai šeimininkai neįvertina jų poreikių. Sveikas šeškas yra smalsus, aktyvus, blizgančiu kailiu, švariomis ausimis ir akimis. Atsiimti jauniklį galima nuo 8–10 savaičių amžiaus.
Šeško dienotvarkė
Šeškai daug miega, bet pabudę būna labai aktyvūs. Dažniausiai jie aktyviausi ryte ir vakare, tačiau greitai prisitaiko prie šeimininkų režimo. Kasdien šeškui reikia bent 3–4 valandų laisvės saugioje patalpoje, padalintos į kelis kartus. Šiuo laiku jis žaidžia, tyrinėja, slepia daiktus ir bendrauja su šeimininku.
Šeškai mėgsta tunelius, minkštus žaislus, kamuoliukus su varpeliais, kartonines dėžes ir maišus, į kuriuos galima įlįsti. Ypač jiems patinka kasinėti — kasimo dėžė su ryžiais ar plastikinėmis kamuolių baseino kamuoliukais suteikia daug džiaugsmo. Žaislai turi būti tvirti, be guminių ar putplasčio dalių, kurias šeškas galėtų atkąsti ir praryti.
Kaip išmokyti nekandžioti
Jauni šeškai žaisdami kandžioja — taip jie žaidžia ir su kitais šeškais, kurių oda stora. Žmogaus oda daug plonesnė, todėl kandžiojimą reikia nuosekliai koreguoti. Kai šeškas įkanda, garsiai pasakykite „ne“ ar sušnypškite, ramiai padėkite jį ant grindų ir trumpam nutraukite žaidimą. Taip pat galima nukreipti kandimą į žaislą.
Niekada nemuškite šeško ir nesmūgiuokite per nosį — tai tik sustiprina agresiją ir baimę. Kantrybė ir nuoseklumas per kelias savaites duoda rezultatų, o suaugę šeškai dažniausiai visiškai nustoja kandžioti.
Kastracija ir hormonai
Nekastruoti šeškų patinai turi stiprų kvapą ir gali būti agresyvūs, o nekastruotoms patelėms kyla didelė rizika: jei rujos metu jos nesuporuojamos, ruja gali trukti mėnesius, sukeldama pavojingą estrogenų sukeltą anemiją. Todėl šeškus rekomenduojama kastruoti arba naudoti hormoninį implantą (deslorelino), kuris slopina hormonų gamybą. Implantas dažnai laikomas geresniu pasirinkimu, nes ankstyva chirurginė kastracija siejama su didesne antinksčių ligos rizika.
Kam netinka
Šeškas netinka žmonėms, kurie nori narvelinio gyvūno, kuriam pakanka kelių minučių dėmesio per dieną. Jis netinka namams su graužikais, triušiais ar paukščiais, šeimoms su mažais vaikais ir tiems, kuriems nepriimtinas muskuso kvapas.
Žmonėms, kurie nori žaismingo, protingo ir socialaus augintinio bei gali kasdien skirti jam kelias valandas, šeškas taps linksmu ir nepakartojamu šeimos nariu.
