Sibiro katė yra stambi, tvirta ir stebėtinai judri veislė — ji šoka aukščiau už daugumą kačių ir išlieka žaisminga iki vėlyvo amžiaus. Charakteriu ji draugiška ir prisirišusi prie šeimos, bet ne įkyri. Lietuvoje veislė populiari ir dėl dar vienos priežasties: ji dažnai geriau toleruojama alergiškų žmonių, nors visiškai hipoalergiškų kačių nėra.
Veislės kilmė
Sibiro katė yra natūraliai susiformavusi veislė, šimtmečius gyvenusi Rusijos miškuose, kaimuose ir vienuolynuose. Atšiaurus klimatas atrinko stambius gyvūnus su trisluoksniu kailiu ir tvirtomis, kailiu apaugusiomis letenomis.
Oficialiai veislė pradėta registruoti tik XX a. devintajame dešimtmetyje, o į Vakarus pateko po Sovietų Sąjungos iširimo. Neva sibiro katė yra meino kūno giminaitė — tai mitas: veislės susiformavo nepriklausomai, o panašumą lemia panašus klimatas.
Charakteris ir elgesys
Sibiro katė draugiška, rami ir savimi pasitikinti. Ji sutinka svečius, o ne slepiasi, ir dažnai seka šeimos narius iš kambario į kambarį. Aktyvumo įvertis 4 iš 5: veislė judri ir mėgsta aukštį, o šuolio galia viena didžiausių tarp naminių kačių.
Veislė bręsta lėtai — galutinį dydį ir kailio vešlumą katė pasiekia tik 4–5 metų. Balsas švelnus: sibirės dažniau čiulba ir trilina nei garsiai miaukia.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Katė kantri, tvirto sudėjimo ir toleruoja triukšmą. Vaikus reikia išmokyti kelti ją teisingai, prilaikant užpakalinę kūno dalį, nes suaugusi sibirė sveria 4,5–9 kilogramus.
Su kitais gyvūnais
Sutaria labai gerai su katėmis ir šunimis. Veislė nekonfliktiška ir dažnai pirma užmezga kontaktą. Graužikų, paukščių ir žuvų šalia laikyti netinka: medžioklinis instinktas stiprus, o katė pasiekia aukštas lentynas.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugusi sibirė ramiai praleidžia darbo dieną viena, jei turi kuo užsiimti, tačiau ji socialesnė už norvegų miško katę ir laukia dėmesio grįžus. Antra katė namuose dažnai yra pliusas.
Laikymo sąlygos ir aktyvumas
Butui veislė tinka, bet reikia vertikalios erdvės. Būtina aukšta, tvirta draskykla su platformomis, atlaikančiomis stambią katę, ir lentynos prie sienų. Sibirė šoka aukštai ir tiksliai, todėl trapius daiktus nuo lentynų geriau nukelti iš anksto.
Daugelis sibirių nebijo vandens ir gali žaisti su tekančiu čiaupu — tai palikimas iš protėvių, gaudžiusių žuvį seklumose. Kasdien verta skirti du žaidimų seansus po 10–15 minučių.
Dėl tankaus kailio veislė gerai toleruoja šaltį, todėl aptvertas balkonas ar kiemas jai tinka ištisus metus. Laisvas laikymas mieste nerekomenduojamas.
Mityba
Sibirės auga lėtai, todėl augimo laikotarpis trunka ilgiau nei daugumos kačių. Svarbu, kad augimas būtų tolygus: per greitas svorio priaugimas apkrauna sąnarius. Veislė nėra ypač linkusi tukti, bet po sterilizacijos porcijas vis tiek reikia koreguoti.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4–5 | Kačiukams skirtas pašaras |
| 4–12 mėn. | 3–4 | Stebimas tolygus augimas |
| 1–4 m. | 2–3 | Augimas dar tęsiasi iki 4–5 metų |
| Nuo 4 m. | 2 | Dalis raciono drėgno maisto |
Ilgas kailis reiškia daugiau prarytų plaukų, todėl gniužulų problema dažna. Padeda reguliarus šukavimas ir pašaras su padidintu skaidulų kiekiu.
Kailio ir kasdienė priežiūra
Kailis trisluoksnis: ilgas apsauginis plaukas, vidurinis sluoksnis ir tanki povilna. Šėrimosi įvertis 4 iš 5, priežiūros — taip pat 4. Šukuoti reikia 2–3 kartus per savaitę, o pavasarį, kai povilna išmetama masiškai, kasdien ir būtinai iki odos.
Gera žinia ta, kad sibirės kailis velias sunkiau nei persų ar meino kūno — susivėlusios vietos dažniausiai atsiranda tik pažastyse, už ausų ir kelnaitėse. Maudyti beveik nereikia, o ir sunku: viršutinis plaukas vandenį atstumia.
Nagus kirpti kas 3–4 savaites, dantis valyti kelis kartus per savaitę, ausis apžiūrėti kartą per savaitę.
Būdingos sveikatos problemos
Hipertrofinė kardiomiopatija
Dažniausia paveldima kačių širdies liga, pasitaikanti ir šioje veislėje. Ji ilgai vystosi be simptomų, todėl atsakingi veisėjai kasmet tikrina veislines kates echoskopija pas kardiologą. Tai svarbiausias klausimas veisėjui.
Piruvatkinazės trūkumas
Paveldimas fermento trūkumas, sukeliantis mažakraujystę. Požymiai: vangumas, blyškios dantenos, prastas apetitas. Nustatomas DNR testu, todėl atsakingu veisimu visiškai išvengiamas.
Sąnarių ir svorio problemos
Stambioms katėms klubų displazija pasitaiko dažniau nei vidutinėms. Požymiai: nenoras šokti, atsargus judėjimas, šlubavimas. Prevencija — tolygus augimas ir normalus svoris visą gyvenimą.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Kačiukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 600–1200 eurų. Atskirai verta paminėti nevos spalvos sibires — tai kolorpoint atmaina, kartais siūloma brangiau, nors sveikatai spalva įtakos neturi.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Kačiukas su dokumentais | 600–1200 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 50–90 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 70–160 € | Vieną kartą |
| Tvirta draskykla ir lentynos | 120–300 € | Kas kelerius metus |
| Pašaras | 28–45 € | Per mėnesį |
| Kraikas | 12–20 € | Per mėnesį |
Realus išlaikymas siekia apie 45–75 eurus per mėnesį.
Sibiro katė ir alergija
Ši veislė dažniau nei kitos rekomenduojama alergiškiems žmonėms. Teiginys remiasi tuo, kad dalis sibiro kačių gamina mažiau alergeno Fel d1, tačiau tai skiriasi nuo katės iki katės ir nėra veislės garantija.
Alergiją sukelia ne kailis, o baltymas seilėse ir odos žvyneliuose, todėl ilgas kailis pats savaime problemos nedidina. Dalis veislynų siūlo pamatuoti konkrečios katės Fel d1 kiekį laboratorijoje — jei tai jums svarbu, verta paklausti.
Praktinis patarimas lieka toks pat kaip ir su kitomis veislėmis: prieš įsigyjant kelis kartus pabendraukite su suaugusia sibiro kate kito šeimininko namuose ir stebėkite savo reakciją. Kačiukas gamina mažiau alergenų nei suaugusi katė, todėl testas su kačiuku klaidina.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia širdies echoskopijos išvadą ir piruvatkinazės DNR testo rezultatą. Kačiukai atiduodami ne anksčiau kaip 12–14 savaičių, čipuoti, vakcinuoti ir su kilmės dokumentais.
Įtarimą kelia pažadai, kad katė yra garantuotai hipoalergiška, arba kad ji užaugs itin didelė. Sibirės auga lėtai, o suaugusio katino svoris paprastai yra 6–9 kilogramai.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Kačiukas atvyksta 12–14 savaičių. Draskyklą ir lentynas pastatykite dar prieš jam atvykstant — vertikali erdvė šiai veislei būtina, o be jos katė pasirinks spintų viršų.
Patikrinkite langus ir balkoną: sibirė šoka aukštai ir tiksliai, todėl tinkleliai būtini. Trapius daiktus nuo atvirų lentynų geriau nukelti iš anksto.
Nuo pirmos dienos pratinkite prie šukavimo, net jei kačiuko kailis dar trumpas. Pirmasis rimtas kailio pasikeitimas įvyks apie metus, ir iki tol katė turėtų procedūrą priimti ramiai. Tuo pačiu metu pradėkite pratinti prie nagų kirpimo.
Šuolio galia ir saugumas namuose
Sibiro katė šoka toliau ir aukščiau nei dauguma veislių — suaugusi katė be didelių pastangų pasiekia spintos viršų ar šaldytuvą. Tai reiškia keletą praktinių dalykų.
Pirma, langai ir balkonas. Tinkleliai būtini ištisus metus, o ne tik vasarą: katė gali iššokti besivydama paukštį pro vėdinimui praviras duris. Vadinamasis mikroprovėdinimo režimas plastikiniuose languose katėms pavojingas — įstrigusi katė gali sunkiai susižaloti, todėl tokiems langams reikia specialių apsaugų.
Antra, virtuvė. Sibirė užlips ant darbinio paviršiaus ir viryklės, todėl karštos kaitlentės ir aštrūs įrankiai neturėtų likti be priežiūros.
Trečia, atviros lentynos. Trapius daiktus geriau perkelti už durelių — ne todėl, kad katė nerangi, o todėl, kad ji tyrinėja viską, kas juda ar krenta.
Ketvirta, augalai. Dalis populiarių kambarinių augalų, ypač lelijos, katėms nuodingi, o sibirė pasiekia net aukštai pakabintus vazonus.
Kam ši veislė netinka
Sibiro katė netinka tiems, kurie negali skirti laiko šukavimui kelis kartus per savaitę, neturi vietos aukštai draskyklai arba tikisi garantuotai hipoalergiško augintinio. Ieškantiems panašaus dydžio ramesnės katės, verta pažiūrėti į norvegų miško katę; ieškantiems socialesnės — į meino kūną.
