Paklusnus šuo nėra prabanga – tai saugumas. Šuo, kuris patikimai ateina pašauktas ir sustoja paprašytas, neišbėgs į gatvę ir nepuls prie kitų šunų. Geroji žinia ta, kad pagrindinių komandų galima išmokyti namuose, be jokio specialaus inventoriaus, tik su skanėstais ir kantrybe.
Dresūros principai
- Teigiamas paskatinimas. Šuo kartoja tai, už ką gauna naudos. Apdovanokite skanėstu, pagyrimu ar žaidimu tą pačią sekundę, kai šuo atlieka veiksmą.
- Trumpi užsiėmimai. 5–10 minučių 2–3 kartus per dieną duoda daugiau nei valanda kartą per savaitę.
- Viena komanda – vienas žodis. Visi šeimos nariai turi naudoti tuos pačius žodžius.
- Ramioje vietoje. Pradėkite namuose, kur mažai dirgiklių, ir tik vėliau kartokite kieme, parke, gatvėje.
- Baikite sėkme. Paskutinis užsiėmimo pratimas turi būti tas, kurį šuo jau moka.
Skanėstams rinkitės mažus, minkštus gabaliukus, kuriuos šuo greitai suėda. Jų kalorijas atimkite iš paros normos.
Kas reikalinga dresūrai
- Skanėstai – keli skirtingi: paprastesni kasdieniams pratimams ir „aukso“ skanėstas (pvz., virtos vištienos ar sūrio gabaliukai) sunkesnėms užduotims ir išsiblaškymo vietoms.
- Skanėstų krepšelis ant diržo – kad apdovanojimas būtų po ranka ir nereikėtų rausti kišenėse.
- Petnešos ir įprastas pavadis – pratimams lauke.
- Ilgas pavadis (5–10 m) – „pas mane“ treniruotėms saugiu atstumu.
- Spragsiukas (klikeris) – nebūtinas, bet labai patogus.
Kas yra spragsiukas ir kodėl jis veikia
Spragsiukas yra mažas prietaisas, kuris paspaudus skleidžia trumpą spragtelėjimą. Iš pradžių šuniui jis nieko nereiškia, todėl pirmiausia jį reikia „įkrauti“: spragtelėkite ir iškart duokite skanėstą, pakartokite 10–15 kartų. Netrukus šuo supras, kad spragtelėjimas reiškia „už tai gausi skanėstą“.
Spragsiuko privalumas – tikslumas. Spragtelėjimas pažymi tą sekundę, kai šuo atlieka teisingą veiksmą, net jei skanėstą duodate po kelių sekundžių. Tai ypač naudinga mokant sudėtingesnių elgesių. Vietoje spragsiuko galima naudoti trumpą žodį, pavyzdžiui, „taip!“, ištariamą visada vienodai.
1. „Sėdėt“
Lengviausia komanda, nuo kurios verta pradėti.
- Laikykite skanėstą prie šuns nosies.
- Lėtai kelkite ranką aukštyn ir šiek tiek atgal virš galvos. Sekdamas skanėstą šuo pakels galvą, o užpakalis nusileis ant žemės.
- Kai užpakalis paliečia žemę, iškart sakykite „gerai“ ir duokite skanėstą.
- Kai šuo pradeda sėsti sekdamas ranką, prieš judesį ištarkite „sėdėt“.
2. „Gulėt“
- Paprašykite šuns atsisėsti.
- Laikykite skanėstą prie nosies ir lėtai leiskite ranką žemyn tarp priekinių letenų, tada šiek tiek nuo šuns.
- Kai šuo atsigula, pagirkite ir apdovanokite.
- Pridėkite žodį „gulėt“, kai judesys tampa patikimas.
Jei šuo stojasi vietoje to, kad gultų, judinkite ranką lėčiau arba mokykite po kėde, kad jis turėtų pasilenkti.
3. „Pas mane“
Svarbiausia komanda, galinti išgelbėti šuniui gyvybę.
- Pradėkite namuose: atsitūpkite, linksmu balsu ištarkite šuns vardą ir „pas mane“.
- Kai šuo pribėga, gausiai apdovanokite – geriausiu skanėstu, kokį turite.
- Palaipsniui didinkite atstumą, vėliau kartokite kieme su ilgu pavadžiu (5–10 m).
- Tik kai šuo patikimai ateina su pavadžiu, bandykite saugioje aptvertoje vietoje be jo.
Niekada nebauskite šuns, kuris atėjo, net jei jis ilgai nesiklausė. Kitaip jis išmoks, kad atėjimas reiškia nemalonumus. Taip pat nesikvieskite šuns tik tam, kad prisegtumėte pavadį ir eitumėte namo – kartais pakvieskite, apdovanokite ir vėl paleiskite žaisti.
4. „Vietoj“ (laukti)
- Paprašykite šuns atsisėsti ar atsigulti.
- Parodykite delną ir ištarkite „vietoj“.
- Palaukite 2–3 sekundes, apdovanokite, kol šuo dar sėdi.
- Palaipsniui ilginkite laiką, vėliau – atstumą: vienas žingsnis atgal, grįžkite, apdovanokite.
- Užbaikite pratimą paleidimo žodžiu, pavyzdžiui, „laisvai“.
Didinkite tik vieną dalyką vienu metu: arba laiką, arba atstumą, arba dirgiklius.
5. „Fu“ arba „palik“
- Uždenkite skanėstą kumštyje ir leiskite šuniui jį uostyti.
- Kai šuo nustoja bandyti ir atitraukia nosį, pagirkite ir duokite skanėstą iš kitos rankos.
- Pridėkite žodį „palik“, kai šuo pradeda atsitraukti greičiau.
- Vėliau pratinkite su skanėstu ant grindų, uždengtu ranka, o paskui ir neuždengtu.
Ši komanda padeda pasivaikščiojimų metu, kai šuo randa maisto atliekų ar kitų pavojingų dalykų.
6. „Šalia“ ir ėjimas laisvu pavadžiu
Pavadžio tempimas yra viena dažniausių šeimininkų nusiskundimų. Šuo tempia, nes taip greičiau pasiekia tai, kas įdomu. Todėl mokymo esmė paprasta: tempimas neturi duoti rezultato, o ėjimas šalia – turi.
- Pradėkite namuose ar kieme be dirgiklių. Laikykite skanėstą prie kairės kojos ir eikite kelis žingsnius. Kai šuo eina šalia, apdovanokite.
- Kai pavadis įsitempia, sustokite kaip medis. Nejudėkite, kol pavadis vėl atsileis. Tada pagirkite ir eikite toliau.
- Kitas variantas – pakeiskite kryptį. Šuo išmoksta, kad turi sekti jus, o ne atvirkščiai.
- Dažnai apdovanokite už buvimą šalia, ypač pradžioje – net kas kelis žingsnius.
- Pasivaikščiojimo pradžioje leiskite šuniui pauostyti ir „nusiimti energiją“, o mokykite trumpais 2–3 minučių intervalais.
Šis įgūdis išmokstamas lėčiausiai, dažnai per kelis mėnesius. Petnešos su priekiniu žiedu gali palengvinti pasivaikščiojimus mokymosi metu.
7. „Duok“ – mainai vietoje atėmimo
Šuo, kuriam nuolat atimami daiktai, išmoksta su jais bėgti ar juos saugoti. Todėl verta išmokyti mainų:
- Kai šuo turi žaislą, priartinkite prie nosies skanėstą.
- Kai jis paleidžia žaislą, kad paimtų skanėstą, ištarkite „duok“ ir apdovanokite.
- Grąžinkite žaislą – šuo supras, kad atiduoti apsimoka.
Ši komanda labai praverčia, kai šuo pagriebia kažką pavojingo: kaulą, vaistų pakuotę ar batą.
Dažniausios klaidos
- komanda kartojama daug kartų („sėdėt, sėdėt, sėdėt“) – šuo išmoksta reaguoti tik iš trečio karto;
- apdovanojama per vėlai, kai šuo jau atliko kitą veiksmą;
- per ilgi užsiėmimai, kai šuo pavargsta ir nebesusikaupia;
- šeimos nariai naudoja skirtingus žodžius;
- pykstama ir šaukiama – šuo pradeda vengti mokymosi.
Mokymo planas pirmiesiems dviem mėnesiams
| Savaitės | Ką mokyti |
|---|---|
| 1–2 | Vardas, „sėdėt“, spragsiuko ar žymėjimo žodžio įkrovimas, „pas mane“ namuose |
| 3–4 | „Gulėt“, „palik“, trumpas „vietoj“, ėjimas šalia kieme |
| 5–6 | Komandos kieme ir ramiose lauko vietose, „pas mane“ su ilgu pavadžiu, „duok“ |
| 7–8 | Komandos su dirgikliais (parke, šalia kitų šunų), ilgesnis „vietoj“, ėjimas laisvu pavadžiu gatvėje |
Kiekvieną naują komandą iš pradžių mokykite ramioje vietoje. Kai šuo ją atlieka 8 kartus iš 10, galite keisti aplinką. Naujoje vietoje komandą dažnai tenka beveik „mokyti iš naujo“ – tai normalu, nes šunys sunkiai apibendrina.
Kaip atsisakyti skanėstų
Daug šeimininkų bijo, kad šuo klausys tik matydamas skanėstą. Taip nutinka, jei skanėstas naudojamas kaip papirkimas, o ne kaip apdovanojimas. Kai komanda išmokta:
- pradėkite laikyti skanėstą ne rankoje, o krepšelyje ar kišenėje;
- apdovanokite ne kiekvieną kartą, o atsitiktinai – kas antrą, trečią kartą;
- skanėstą keiskite kitais apdovanojimais: pagyrimu, žaidimu, galimybe pauostyti ar pasisveikinti su kitu šunimi;
- už ypač gerą atlikimą (greitas „pas mane“ parke) visada duokite geriausią apdovanojimą.
Atsitiktinis apdovanojimas, panašiai kaip loterija, motyvuoja net stipriau nei nuolatinis.
Dresūra pagal amžių ir veislę
Šuniukai mokosi greitai, bet susikaupia tik kelias minutes. Užsiėmimus darykite labai trumpus ir žaismingus. Paaugliai (6–18 mėn.) dažnai „pamiršta“ tai, ką mokėjo – tai laikinas etapas, kai svarbiausia nuoseklumas. Suaugusius ir senus šunis taip pat galima išmokyti naujų dalykų: jiems mokymasis yra puiki protinė mankšta.
Veislės irgi skiriasi. Aviganiai ir retriveriai paprastai mėgsta dirbti su žmogumi ir mokosi greitai. Kurtai, šiaurės šunys ir kai kurie terjerai yra savarankiškesni, todėl jiems reikia daugiau motyvacijos ir kantrybės, o „pas mane“ be pavadžio jiems patikimai išmokti sunkiau. Tai ne užsispyrimas, o veislės savybės.
Kada verta kreiptis į dresuotoją
Jei šuo agresyvus, labai bijo, nekontroliuojamai tempia pavadį ar jums nesiseka išmokyti pagrindinių komandų, kreipkitės į kinologą. Grupiniai paklusnumo kursai Lietuvoje dažniausiai kainuoja 10–20 € už užsiėmimą, individualios pamokos – 25–50 €. Be to, kursuose šuo mokosi elgtis šalia kitų šunų ir žmonių.
