Viduriavimas yra vienas dažniausių priežasčių, kodėl šeimininkai kreipiasi į veterinarą. Dažniausiai jį sukelia kažkas suėsto netinkamo ir jis praeina per dieną ar dvi. Vis dėlto kartais viduriavimas rodo infekciją, parazitus ar rimtą ligą. Paaiškiname, kaip įvertinti situaciją ir padėti šuniui namuose.
Dažniausios priežastys
- Mitybos klaidos – maistas nuo stalo, šiukšlės, riebūs kąsniai, staigus pašaro pakeitimas.
- Stresas – kelionė, persikraustymas, viešbutis gyvūnams, nauji žmonės ar gyvūnai namuose.
- Parazitai – kirmėlės, giardijos, kokcidijos, ypač šuniukams.
- Virusinės ir bakterinės infekcijos – parvovirusas, koronavirusas, salmonelės.
- Maisto netoleravimas ar alergija – lėtinis, pasikartojantis viduriavimas.
- Apsinuodijimas – nuodingi augalai, produktai, vaistai.
- Vidaus organų ligos – kasos uždegimas, žarnyno uždegiminės ligos, kepenų ar inkstų ligos.
- Vaistai – ypač antibiotikai.
Plonosios ar storosios žarnos viduriavimas
Veterinarai viduriavimą dažnai skirsto pagal tai, kurioje žarnyno dalyje kilo problema. Tai padeda greičiau suprasti priežastį, todėl verta pastebėti šiuos skirtumus ir pasakyti juos gydytojui.
| Požymis | Plonoji žarna | Storoji žarna |
|---|---|---|
| Išmatų kiekis | Didelis | Mažas, po truputį |
| Tuštinimosi dažnis | Šiek tiek padažnėjęs | Labai dažnas, skubus |
| Gleivės | Retai | Dažnai |
| Šviežias kraujas | Retai | Dažnai |
| Tempimas tuštinantis | Nebūdingas | Būdingas |
| Svorio kritimas, vėmimas | Dažnai | Retai |
Storosios žarnos viduriavimas dažnai būna susijęs su stresu, parazitais ar mitybos klaidomis ir paprastai praeina greičiau. Plonosios žarnos viduriavimas, ypač kartu su vėmimu ir svorio kritimu, dažniau rodo infekciją, maisto netoleravimą ar sisteminę ligą.
Ką rodo išmatų išvaizda
| Išmatos | Ką gali reikšti |
|---|---|
| Minkštos, bet formuotos | Lengvas sutrikimas, dažnai dėl maisto |
| Vandeningos | Infekcija, apsinuodijimas, didelis skysčių netekimas |
| Su gleivėmis | Storosios žarnos dirginimas, parazitai |
| Su šviežiu raudonu krauju | Storosios žarnos uždegimas, stresas, parazitai |
| Juodos, dervos pavidalo | Kraujavimas viršutinėje virškinamojo trakto dalyje – skubiai į kliniką |
| Gelsvos, riebios | Kasos ar kepenų problemos, blogas riebalų virškinimas |
Viduriavimas šuniukams
Šuniukai viduriuoja dažnai: keičiasi pašaras, namai, jie viską tempia į burną, o imunitetas dar silpnas. Vis dėlto jiems viduriavimas pavojingesnis nei suaugusiems, nes dehidratacija išsivysto per kelias valandas, o cukraus kiekis kraujyje gali staiga nukristi.
Dažniausios šuniukų viduriavimo priežastys:
- Parvovirusinis enteritas – vandeningas, dažnai kruvinas, labai nemalonaus kvapo viduriavimas su vėmimu ir apatija. Būdingas neskiepytiems šuniukams iki 6 mėnesių. Būtina skubi pagalba.
- Kirmėlės – ypač apvaliosios, kuriomis šuniukai užsikrečia dar motinos įsčiose.
- Giardijos ir kokcidijos – mikroskopiniai parazitai, dažni veislynuose ir prieglaudose. Viduriavimas gali kartotis savaitėmis, kol nustatoma tikroji priežastis.
- Pašaro keitimas – kai šuniukas parsivežamas namo ir iškart šeriamas kitu maistu.
- Stresas – atskyrimas nuo motinos, kelionė, nauja aplinka.
Šuniukų nebadinkite. Jei šuniukas žvalus, toliau šerkite mažomis porcijomis lengvai virškinamu maistu, o jei viduriavimas nesiliauja per parą, yra kraujo ar šuniukas vangus – vykite pas veterinarą.
Kaip patikrinti, ar šuo dehidratavęs
Dehidratacija yra pagrindinis viduriavimo pavojus. Ją galima įvertinti ir namuose:
- Odos elastingumo testas. Švelniai pakelkite odą tarp menčių ir paleiskite. Sveiko šuns oda grįžta į vietą iškart. Jei ji lėtai leidžiasi ar lieka „palapinės“ pavidalo, šuo dehidratavęs.
- Dantenos. Turi būti drėgnos ir rausvos. Sausos, lipnios ar blyškios dantenos rodo skysčių trūkumą.
- Kapiliarų prisipildymo laikas. Paspauskite pirštu danteną, kad ji pabaltų, ir atleiskite. Rausva spalva turi grįžti per 1–2 sekundes.
- Akys. Įdubusios, matinės akys yra vėlyvas dehidratacijos požymis.
Jei pastebite bent du iš šių požymių, nebandykite gydyti namuose – šuniui gali prireikti lašinių.
Kada vykti pas veterinarą nedelsiant
- viduriuoja šuniukas, ypač neskiepytas;
- išmatose daug kraujo arba jos juodos;
- kartu yra vėmimas;
- šuo apatiškas, nenori keltis, nevalgo;
- sausos, lipnios dantenos, įdubusios akys – dehidratacijos požymiai;
- įtariate apsinuodijimą ar svetimkūnį;
- viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 48 valandas;
- šuo senas arba serga lėtine liga.
Kaip padėti šuniui namuose
Jei šuo žvalus, geria vandenį ir neturi kitų simptomų, galite pabandyti pagelbėti namuose.
- Vanduo visada. Viduriuodamas šuo netenka daug skysčių, todėl švarus vanduo turi būti pasiekiamas nuolat.
- Trumpa pertrauka nuo maisto. Suaugusiam šuniui galima 12 valandų nedavinėti ėsti. Šuniukams badauti negalima.
- Švelni dieta. Virta vištienos krūtinėlė be odos ir kaulų su virtais baltais ryžiais santykiu 1:2 arba virta liesa jautiena. Šerkite mažomis porcijomis 3–4 kartus per dieną.
- Grįžimas prie įprasto pašaro. Kai išmatos sutvirtėja, per 3–4 dienas palaipsniui maišykite dietą su įprastu pašaru.
Kai kurie šeimininkai prie dietos prideda šaukštą virto moliūgo tyrės be cukraus. Jame esančios skaidulos padeda sutvirtinti išmatas. Probiotikai šunims taip pat gali sutrumpinti sutrikimą, tačiau rinkitės gyvūnams skirtus preparatus.
Neduokite šuniui žmonėms skirtų vaistų nuo viduriavimo be veterinaro nurodymo. Kai kurie iš jų šunims pavojingi arba gali paslėpti rimtą ligą.
Probiotikai, skaidulos ir kiti pagalbininkai
Lengvo viduriavimo atveju kartu su švelnia dieta galima naudoti kelias priemones, kurios padeda žarnynui atsigauti greičiau:
- Probiotikai šunims – atkuria žarnyno mikroflorą, ypač naudingi po antibiotikų kurso ar streso sukelto viduriavimo. Rinkitės gyvūnams skirtus preparatus, nes žmonėms skirtų dozės ir padermės kitokios.
- Moliūgų tyrė – 1–4 arbatiniai šaukšteliai priklausomai nuo šuns dydžio. Naudokite tik gryną, virtą moliūgą be cukraus ir prieskonių.
- Elektrolitų tirpalai gyvūnams – padeda išvengti dehidratacijos, jei šuo noriai geria.
- Gydomasis virškinimui skirtas pašaras – parduodamas klinikose ir veterinarijos vaistinėse. Jis visavertis, todėl jį galima duoti ilgiau nei naminę dietą.
Priemonės, kurių be veterinaro geriau nenaudoti: aktyvuota anglis (gali sutrukdyti kitų vaistų veikimą ir paslėpti apsinuodijimą), žmonėms skirti vaistai nuo viduriavimo (kai kurie šunims pavojingi, ypač tam tikroms aviganių veislėms), antibiotikai „iš namų vaistinėlės“.
Tyrimai ir jų kainos
| Tyrimas | Kada atliekamas | Orientacinė kaina |
|---|---|---|
| Išmatų tyrimas dėl parazitų | Pasikartojantis viduriavimas, šuniukai | 15–30 € |
| Giardijų greitasis testas | Ilgai trunkantis viduriavimas | 20–35 € |
| Parvoviruso testas | Šuniukai su vėmimu ir kruvinu viduriavimu | 20–35 € |
| Kraujo tyrimai | Šuo silpnas, dehidratavęs, senas | 40–90 € |
| Pilvo echoskopija | Lėtinis viduriavimas, įtariamas svetimkūnis | 40–90 € |
Kainos priklauso nuo klinikos ir miesto, todėl jos orientacinės.
Lėtinis viduriavimas
Jei viduriavimas kartojasi kelias savaites ar mėnesius, reikia nustatyti priežastį. Veterinaras gali rekomenduoti išmatų tyrimą dėl parazitų, kraujo tyrimus, pilvo echoskopiją ar eliminacinę dietą, kai kelias savaites šeriama vienu baltymo šaltiniu. Dažna lėtinio viduriavimo priežastis yra maisto netoleravimas, kuris išsprendžiamas tinkamai parinktu pašaru.
Eliminacinė dieta: kaip ji atliekama
Jei veterinaras įtaria maisto netoleravimą ar alergiją, gali būti rekomenduota eliminacinė dieta. Tai vienintelis patikimas būdas nustatyti, kuris pašaro komponentas šuniui netinka.
- Parenkamas pašaras su vienu baltymo šaltiniu, kurio šuo anksčiau nėra ėdęs (pavyzdžiui, ėriena, triušiena, elniena, žuvis), arba hidrolizuoto baltymo gydomasis pašaras.
- Šuo 6–8 savaites ėda tik šį pašarą. Jokių skanėstų, maisto nuo stalo, kramtukų ar skonių turinčių vaistų.
- Jei viduriavimas praeina, po kurio laiko grąžinamas senasis maistas ir stebima, ar simptomai sugrįžta.
- Taip nustatomas probleminis ingredientas, ir ateityje renkamasi pašaras be jo.
Dažniausi šunų maisto netoleravimo kaltininkai yra jautiena, pieno produktai, vištiena, kviečiai ir soja. Svarbiausia eliminacinės dietos taisyklė – nuoseklumas: net vienas skanėstas gali sugadinti kelių savaičių pastangas.
Prevencija
- Pašarą keiskite palaipsniui.
- Nemaitinkite šuns nuo stalo.
- Pasivaikščiojimų metu neleiskite rinkti maisto nuo žemės.
- Reguliariai nukirminkite ir skiepykite.
- Kelionėms ir viešbučiams gyvūnams pasiruoškite iš anksto, pasiimkite įprastą pašarą.
Kaip teisingai keisti pašarą
Viena dažniausių viduriavimo priežasčių yra per staigus pašaro pakeitimas. Šuns žarnyno mikroflora prisitaiko prie konkretaus maisto, todėl naujam pašarui reikia laiko. Saugiausia keisti per 7–10 dienų:
| Dienos | Senas pašaras | Naujas pašaras |
|---|---|---|
| 1–2 | 75 % | 25 % |
| 3–4 | 50 % | 50 % |
| 5–7 | 25 % | 75 % |
| 8–10 | – | 100 % |
Jautraus virškinimo šunims pereinamąjį laikotarpį galima pratęsti iki 2–3 savaičių. Jei kurioje nors stadijoje išmatos suminkštėja, kelias dienas pabūkite ankstesniame etape ir tik tada judėkite toliau. Tas pats galioja ir pereinant nuo šuniukų prie suaugusių šunų pašaro bei keičiant to paties gamintojo skonį.
