Erkės Lietuvoje yra aktyvios nuo pirmų šiltų pavasario dienų iki vėlyvo rudens, o šiltomis žiemomis jos atsibunda ir sausį. Šunims jos pavojingesnės nei žmonėms: perduodamos ligos gali baigtis inkstų nepakankamumu ar mirtimi. Gera žinia ta, kad apsauga paprasta ir kainuoja mažiau nei viena gydymo diena klinikoje.
Kada erkės aktyvios Lietuvoje
Erkės tampa aktyvios, kai oro temperatūra kelias dienas iš eilės viršija maždaug 5–7 laipsnius. Praktiškai tai reiškia kovo pabaigą arba balandį, o sezonas tęsiasi iki lapkričio.
Aktyvumo piko yra du: gegužė–birželis ir rugsėjis–spalis. Vasaros karščiuose, kai žolė išdžiūsta, erkių būna mažiau, tačiau miškuose ir paupiuose jos išlieka.
Šiltomis žiemomis, kai temperatūra kelias dienas laikosi virš nulio, erkės gali suaktyvėti ir gruodį ar vasarį. Todėl vis dažniau rekomenduojama apsauga ištisus metus, o ne tik sezono metu.
Kur šuo dažniausiai pasigauna erkę
Erkės nešoka nuo medžių ir nelaksto paskui šunį — jos tupi ant žolės ar krūmų iki maždaug pusantro metro aukščio ir laukia, kol praeis gyvūnas.
Rizikingiausios vietos yra aukšta žolė, miško pakraščiai, krūmynai, paupiai ir apleisti sklypai. Mieste erkių pasitaiko parkuose ir net daugiabučių kiemuose, kur žolė pjaunama retai.
Todėl trumpai nupjauta veja kieme yra veiksminga prevencijos priemonė, o pasivaikščiojimus miške verta planuoti taip, kad šuo eitų takeliu, o ne brautųsi per žolę.
Kokios ligos gresia
Babeziozė
Dažniausia ir pavojingiausia erkių platinama šunų liga Lietuvoje. Parazitai ardo raudonuosius kraujo kūnelius. Simptomai pasirodo praėjus 2–14 dienų po įsisiurbimo: apatija, karščiavimas, apetito praradimas, o vėliau tamsus, rudas arba kruvinas šlapimas.
Liga progresuoja greitai ir be gydymo dažnai baigiasi mirtimi. Laiku diagnozavus ji gydoma sėkmingai, todėl tamsus šlapimas po erkės įkandimo yra priežastis vykti pas veterinarą tą pačią dieną.
Erlichiozė ir anaplazmozė
Bakterinės infekcijos, pasireiškiančios karščiavimu, vangumu, sąnarių skausmu, kartais kraujavimu iš nosies. Simptomai neaiškūs ir gali pasirodyti praėjus kelioms savaitėms. Diagnozuojama kraujo tyrimais, gydoma antibiotikais.
Laimo liga
Šunims pasireiškia rečiau nei žmonėms ir dažniausiai lengviau: šlubavimu, kuris keičia kojas, karščiavimu, tinimu sąnariuose. Būdinga raudona dėmė aplink įkandimą šunims po kailiu paprastai nepastebima.
Apsaugos priemonės ir jų kainos
Rinkoje yra keturi pagrindiniai apsaugos būdai, o jų veikimo principas panašus: erkė žūva arba pasitraukia anksčiau, nei spėja perduoti ligą.
| Priemonė | Veikimo trukmė | Kaina | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Lašai ant sprando | 4 savaitės | 8–15 € už dozę | Negalima maudyti 2 paras |
| Tabletės | 1–3 mėnesiai | 15–30 € už dozę | Veikia nepriklausomai nuo maudynių |
| Antkaklis | 6–8 mėnesiai | 25–45 € | Patogus, bet gali nusitrinti |
| Purškalai | 2–4 savaitės | 10–20 € | Papildoma priemonė prieš žygį |
Metinė apsaugos kaina vidutinio dydžio šuniui siekia apie 60–120 eurų. Palyginimui, babeziozės gydymas klinikoje kainuoja nuo 150 iki kelių šimtų eurų, o sunkiais atvejais, kai reikia kraujo perpylimo, gerokai daugiau.
Priemonę parinkti reikia pagal šuns svorį ir gyvenimo būdą. Jei šuo dažnai plaukioja, tabletės praktiškesnės nei lašai. Kai kurioms veislėms, turinčioms MDR1 geno mutaciją, dalis preparatų netinka, todėl kolijų grupės šunims prieš pasirenkant būtina pasitarti su veterinaru.
Kaip teisingai ištraukti erkę
Įsisiurbusią erkę reikia pašalinti kuo greičiau: ligų perdavimo rizika didėja su kiekviena valanda.
| Žingsnis | Ką daryti |
|---|---|
| 1 | Paruošti erkių ištraukimo kabliuką arba pincetą siauru galu |
| 2 | Suimti erkę kuo arčiau odos, nespaudžiant jos kūnelio |
| 3 | Sukti tolygiai viena kryptimi, kol erkė atsiskirs — netraukti į viršų |
| 4 | Apžiūrėti, ar odoje neliko galvutės |
| 5 | Vietą nuvalyti dezinfekuojamuoju skysčiu |
| 6 | Erkę sunaikinti arba įdėti į uždarą indelį, jei norite ištirti |
Ko daryti negalima: tepti aliejumi, vazelinu, žibalu ar degtine. Uždusinta erkė išvemia skrandžio turinį į žaizdą, o tai padidina infekcijos riziką. Taip pat negalima erkės spausti pirštais ar traukti aštriai.
Po ištraukimo vietą verta stebėti 2–3 savaites. Nedidelis paraudimas normalu, bet augantis patinimas, pūliavimas ar šuns vangumas reiškia, kad reikia veterinaro.
Ką daryti po įkandimo
Net ir teisingai ištraukus erkę, šunį reikia stebėti 2–3 savaites. Svarbiausi požymiai, dėl kurių būtina kreiptis į veterinarą:
- apatija, nenoras judėti, atsisakymas ėsti;
- karščiavimas — šuns normali temperatūra yra apie 38–39 laipsnius;
- tamsus, rudas ar kruvinas šlapimas;
- blyškios arba gelsvos dantenos;
- šlubavimas, keičiantis kojas;
- kraujavimas iš nosies ar mėlynės ant odos.
Vykstant pas veterinarą verta paminėti tikslią erkės ištraukimo datą — tai padeda įvertinti, kuri liga labiausiai tikėtina.
Vakcinacija nuo babeziozės
Lietuvoje prieinama vakcina nuo babeziozės. Ji nesustabdo užsikrėtimo, bet sumažina ligos sunkumą, todėl gyvūnas ją perneša lengviau.
Vakcinacija nepakeičia apsaugos nuo erkių — ji yra papildoma priemonė šunims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse arba dažnai būnantiems miške. Poreikį verta aptarti su savo veterinaru, nes skiepijimo schema ir kaina priklauso nuo preparato.
Kailio tikrinimas po pasivaikščiojimo
Net su gera apsauga šunį verta apžiūrėti po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje. Preparatai erkes žudo, bet ne akimirksniu, todėl mechaninis pašalinimas lieka naudingas.
Tikrinti reikia vietas, kur oda plona ir kailis retesnis: ausų vidų ir pakraščius, kaklą, pažastis, kirkšnis, tarpupirščius ir aplink uodegą. Ilgaplaukiams šunims padeda tankios šukos ir gera šviesa.
Įprotis apžiūrėti šunį grįžus namo užtrunka porą minučių ir yra veiksmingiausia papildoma priemonė prie bet kurio preparato.
Kiemas ir aplinka
Jei šuo turi kiemą, aplinkos tvarkymas sumažina erkių kiekį labiau nei bet kuris preparatas.
Pirmiausia — žolė. Erkės mėgsta drėgmę ir pavėsį, todėl trumpai nupjauta veja joms netinka. Pakraščiai prie tvoros, kur žolė lieka aukšta, dažnai būna pagrindinis židinys.
Antra — lapų ir šakų krūvos. Jose erkės žiemoja ir išlieka drėgmėje net karštą vasarą, todėl rudens lapus verta išvežti, o ne sukrauti kampe.
Trečia — riba tarp kiemo ir miško. Jei sklypas ribojasi su mišku ar krūmynais, padeda maždaug metro pločio juosta iš žvyro ar skaldos: ji išdžiūsta ir erkėms tampa kliūtimi.
Ketvirta — graužikai. Pelės ir smulkūs žvėreliai perneša erkes į kiemą, todėl uždaryti kompostą ir nepalikti pašaro lauke taip pat prasminga.
Katės ir kiti augintiniai
Erkės puola ir kates, nors jų atveju ligų rizika kiek kitokia. Katėms babeziozė pasitaiko retai, tačiau erkės perneša kitus sukėlėjus, o pats įkandimas gali uždegti.
Svarbiausia žinoti vieną dalyką: šunims skirtų preparatų su permetrinu katėms duoti negalima. Katėms permetrinas nuodingas ir gali sukelti traukulius bei mirtį.
Jei namuose gyvena ir šuo, ir katė, po šuns apdorojimo lašais juos reikia laikyti atskirai, kol preparatas įsigers — paprastai bent parą. Katėms reikia rinktis būtent katėms skirtas priemones.
Dažniausios klaidos
Pirmoji — apsauga tik vasarą. Rugsėjis ir spalis Lietuvoje yra antras erkių aktyvumo pikas, o dalis šeimininkų preparatų tuo metu jau nenaudoja.
Antroji — žmonėms skirtų priemonių naudojimas. Repelentai su DEET šunims netinka, o kai kurios katėms skirtos priemonės šunims ir atvirkščiai gali būti nuodingos. Ypač pavojinga šunims skirtus preparatus su permetrinu naudoti katėms.
Trečioji — dozavimas pagal akį. Preparatas parenkamas pagal svorį, o per maža dozė neapsaugo.
Ketvirtoji — pasitikėjimas vien antkakliu miške. Didelės rizikos vietovėse dažnai derinamos dvi priemonės, tačiau bet kokį derinimą reikia aptarti su veterinaru, nes ne visi preparatai suderinami tarpusavyje.
Straipsnis informacinio pobūdžio. Pastebėję ligos požymius, kreipkitės į veterinarijos gydytoją — savarankiškas gydymas gali pakenkti.
