Beveik kiekvienas šuo kartais vemia, ir dažniausiai tai nėra rimta: suėdė žolės, per greitai prarijo maistą ar užuodė kažką ne to. Tačiau vėmimas gali būti ir pavojingos ligos, apsinuodijimo ar žarnų užsikimšimo požymis. Svarbiausia mokėti atskirti, kada užtenka stebėti, o kada reikia vykti į kliniką.
Vėmimas ar atpylimas
Pirmiausia verta atskirti dvi skirtingas būsenas:
- Vėmimas – aktyvus procesas: šuo neramus, seilėjasi, traukiasi pilvas, išmetamas iš dalies suvirškintas maistas su skrandžio sultimis ar tulžimi.
- Atpylimas – pasyvus: nesuvirškintas maistas išeina be pastangų, dažnai vamzdelio formos, netrukus po ėdimo. Dažnai susijęs su stemple ar per greitu ėdimu.
Ką reiškia vėmalų išvaizda
| Vėmalai | Galima priežastis |
|---|---|
| Geltoni, skysti (tulžis) | Tuščias skrandis, ilga pertrauka tarp šėrimų |
| Balta puta | Skrandžio dirginimas, kartais kosulys ar bandymas vemti tuščiu skrandžiu |
| Nesuvirškintas maistas | Per greitas ėdimas, persivalgymas, staigus pašaro pakeitimas |
| Su žole | Šuo ėdė žolę, dažniausiai nepavojinga |
| Su krauju ar „kavos tirščiai“ | Skrandžio opa, svetimkūnis, apsinuodijimas – skubiai į veterinarą |
| Su svetimkūniu | Prarytas žaislas, kaulas, drabužis – stebėti, ar nėra užsikimšimo |
Dažniausios vėmimo priežastys
- sugadinto ar riebaus maisto suėdimas, šiukšlių naršymas;
- staigus pašaro pakeitimas;
- per greitas ėdimas ar didelė porcija;
- kelionių liga automobilyje;
- kirmėlės;
- svetimkūnis skrandyje ar žarnyne;
- apsinuodijimas (šokoladas, ksilitolis, vynuogės, vaistai, augalai);
- virusinės infekcijos, pavyzdžiui, parvovirusinis enteritas neskiepytiems šuniukams;
- kasos uždegimas, inkstų ar kepenų ligos.
Vėmimas pagal šuns amžių
Šuniukai
Šuniukų organizmas mažas, todėl skysčių atsargos išsenka per kelias valandas. Šuniukas, kuris vemia daugiau nei kartą, ypač jei kartu viduriuoja ir yra apatiškas, turi būti apžiūrėtas tą pačią dieną. Neskiepytiems arba nebaigusiems skiepų kurso šuniukams vėmimas gali būti pirmasis parvovirusinio enterito požymis. Ši liga plinta labai greitai, o laiku nepradėjus gydymo mirtingumas yra didelis.
Kitos dažnos šuniukų vėmimo priežastys – kirmėlės (kartais jos matomos tiesiai vėmaluose), per didelės porcijos, nauji skanėstai ir praryti smulkūs daiktai. Šuniukai tyrinėja pasaulį dantimis, todėl kojinės, guminės juostelės ar žaislų dalys skrandyje atsiduria dažniau nei manoma.
Suaugę šunys
Sveikam suaugusiam šuniui pavienis vėmimas dažniausiai yra mitybos klaidos pasekmė. Tačiau jei vėmimas kartojasi kas kelias dienas ar savaites, verta ieškoti priežasties: maisto netoleravimas, lėtinis gastritas, kasos uždegimas ar žarnyno ligos neretai prasideda būtent taip.
Senjorai
Vyresni šunys dažniau serga inkstų, kepenų ligomis, diabetu ir navikais, o vėmimas gali būti vienas pirmųjų jų požymių. Senam šuniui pasikartojantis vėmimas, ypač kartu su padidėjusiu troškuliu, svorio kritimu ar blogu burnos kvapu, yra priežastis atlikti kraujo tyrimus.
Skrandžio apsisukimas: kodėl tai skubu
Skrandžio išsiplėtimas ir apsisukimas (dažnai vadinamas tiesiog skrandžio apsisukimu) yra viena pavojingiausių šunų būklių. Skrandis prisipildo dujų ir apsisuka aplink savo ašį, todėl nutrūksta kraujotaka. Be operacijos šuo gali žūti per kelias valandas.
Didžiausia rizika:
- didelių ir milžiniškų veislių šunims su gilia krūtine (dogams, vokiečių aviganiams, sen bernarams, dobermanams, setteriams);
- šunims, kurie ėda vieną kartą per dieną didele porcija ir labai greitai;
- po intensyvaus judėjimo iškart po ėdimo;
- vyresniems šunims ir tiems, kurių artimi giminaičiai yra patyrę apsisukimą.
Būdingi požymiai: šuo bando vemti, bet nieko neišvemia arba išvemia tik putų, pilvas išsipučia ir tampa kietas kaip būgnas, šuo neranda vietos, seilėjasi, kvėpuoja paviršutiniškai, dantenos blyškios. Tokiu atveju nelaukite – važiuokite į artimiausią kliniką, geriausia iš anksto paskambinę.
Kada skubiai vykti pas veterinarą
Nedelskite, jei:
- šuo vemia daugiau nei 2–3 kartus per kelias valandas arba vėmimas tęsiasi ilgiau nei parą;
- vėmaluose yra kraujo arba jie primena kavos tirščius;
- šuo bando vemti, bet nieko neišeina, o pilvas išsipūtęs ir kietas – tai gali būti skrandžio apsisukimas, ypač didelių veislių šunims, ir reikia pagalbos per valandas;
- įtariate, kad šuo suėdė nuodų, vaistų ar svetimkūnį;
- kartu yra viduriavimas, karščiavimas, stiprus silpnumas;
- vemia šuniukas, senas šuo ar šuo, sergantis lėtine liga;
- šuo nepasilaiko net vandens.
Svetimkūniai ir žarnyno užsikimšimas
Prarytas daiktas gali praeiti virškinamuoju traktu savaime, tačiau gali ir įstrigti skrandyje ar žarnyne. Dažniausiai šunys praryja žaislų dalis, kamuoliukus, kojines, kukurūzų burbuoles, kaulus, akmenukus ir virves. Pavojingiausi yra ilgi, siūlo ar virvės pavidalo daiktai: jie gali sutraukti žarnyną kaip armoniką ir jį perpjauti.
Užsikimšimą rodo:
- pasikartojantis vėmimas, ypač iškart po ėdimo ar gėrimo;
- apetito praradimas;
- skausmingas pilvas – šuo susigūžia, nenori, kad liestų;
- tuštinimosi nebuvimas arba labai mažas išmatų kiekis;
- vangumas.
Jei matėte, kad šuo prarijo daiktą, nebandykite patys sukelti vėmimo druska, vandenilio peroksidu ar kitomis namų priemonėmis. Aštrūs daiktai gali sužaloti stemplę, o kai kurios priemonės pačios yra pavojingos. Skambinkite į kliniką: kartais veterinaras saugiai sukelia vėmimą vaistais, jei daiktas prarytas neseniai, kartais jį pašalina endoskopu, o kartais reikia operacijos.
Kelionių liga
Daliai šunų, ypač jaunų, automobilyje pykina. Šuo seilėjasi, žiovauja, laižosi, neramiai juda, galiausiai vemia. Dažnai ši problema su amžiumi mažėja, bet galima padėti ir patiems:
- nešerkite šuns 3–4 valandas prieš kelionę, vandens duokite;
- veskite šunį priekinėje automobilio dalyje (saugiai pritvirtintoje dėžėje ar su saugos diržu), kur mažiau supa;
- praverkite langą, kad cirkuliuotų grynas oras, palaikykite vėsą;
- pradėkite nuo labai trumpų kelionių, kurios baigiasi kažkuo maloniu;
- ilgoms kelionėms veterinaras gali skirti vaistų nuo pykinimo, skirtų būtent šunims.
Ką daryti namuose, jei šuo vemtelėjo kartą
- Stebėkite. Jei šuo žvalus, žaidžia ir daugiau nevemia, dažniausiai užtenka palaukti.
- Padarykite pertrauką nuo maisto 6–12 valandų (šuniukams ne ilgiau kaip kelias valandas). Vandens duokite mažais kiekiais.
- Atnaujinkite šėrimą švelniu maistu: virtomis vištienos krūtinėlėmis be odos ir ryžiais mažomis porcijomis kelis kartus per dieną.
- Po 2–3 dienų palaipsniui grįžkite prie įprasto pašaro.
Neduokite šuniui žmonėms skirtų vaistų nuo vėmimo ar viduriavimo: dalis jų šunims toksiški.
Kaip veterinaras ieško priežasties
Jei vėmimas rimtas ar kartojasi, veterinaras pirmiausia surinks anamnezę: kada prasidėjo, kaip dažnai, kaip atrodo vėmalai, ką šuo ėdė, ar galėjo ką nors praryti, ar viduriuoja. Paskui apžiūrės, išmatuos temperatūrą, įvertins dehidrataciją ir apčiuops pilvą.
Priklausomai nuo situacijos gali būti atliekami:
| Tyrimas | Ką parodo | Orientacinė kaina |
|---|---|---|
| Bendras ir biocheminis kraujo tyrimas | Infekcijos, inkstų, kepenų, kasos būklę | 40–90 € |
| Pilvo rentgenas | Svetimkūnius, dujų sankaupas, skrandžio apsisukimą | 30–70 € |
| Pilvo echoskopija | Žarnyno sieneles, organus, užsikimšimą | 40–90 € |
| Greitasis parvoviruso testas | Ar šuniukas serga parvovirusiniu enteritu | 20–35 € |
| Išmatų tyrimas | Parazitus | 15–30 € |
Gydymas priklauso nuo priežasties: tai gali būti vaistai nuo pykinimo ir skrandį apsaugantys preparatai, lašinės dehidratacijai koreguoti, dieta, o svetimkūnio ar apsisukimo atveju – operacija. Kainos skiriasi priklausomai nuo klinikos ir miesto, todėl lentelėje pateiktos orientacinės sumos.
Ką užrašyti prieš vykstant į kliniką
Veterinarui labai padeda tiksli informacija. Prieš važiuodami užsirašykite arba nusifotografuokite:
- kiek kartų šuo vėmė ir kada pirmą kartą;
- kaip atrodė vėmalai (nuotrauka dažnai pasako daugiau nei žodžiai);
- ką ir kada šuo paskutinį kartą ėdė, ar keitėte pašarą;
- ar šuo galėjo pasiekti šiukšles, vaistus, augalus, žaislus;
- ar geria, šlapinasi, tuštinasi, kaip atrodo išmatos;
- kokius vaistus ar papildus šuo vartoja.
Jei įtariate apsinuodijimą, pasiimkite produkto pakuotę ar augalo dalį.
Kaip sumažinti vėmimo riziką
- Šerkite 2 kartus per dieną, kad skrandis nebūtų ilgai tuščias.
- Jei šuo ėda per greitai, naudokite lėto ėdimo dubenėlį.
- Pašarą keiskite palaipsniui per 7–10 dienų.
- Laikykite šiukšlių dėžę uždarą, o vaistus ir pavojingus produktus šuniui nepasiekiamoje vietoje.
- Reguliariai nukirminkite ir skiepykite šunį.
- Didelių veislių šunims po ėdimo valandą neleiskite intensyviai bėgioti.
Švelnios dietos porcijos
Po vėmimo epizodo maistas turėtų būti lengvai virškinamas ir duodamas mažomis porcijomis. Paprasčiausias variantas – virta vištienos krūtinėlė be odos ir kaulų su virtais baltais ryžiais santykiu maždaug 1:2. Orientaciniai paros kiekiai, padalyti į 3–4 šėrimus:
| Šuns svoris | Švelnios dietos kiekis per parą |
|---|---|
| 5 kg | apie 250 g |
| 10 kg | apie 400 g |
| 20 kg | apie 650 g |
| 30 kg | apie 900 g |
Pirmą dieną duokite apie trečdalį šio kiekio, antrą – pusę, trečią – visą porciją. Jei šuo vėl vemia, dietą nutraukite ir kreipkitės į veterinarą. Švelni dieta nėra visavertė, todėl ją taikykite ne ilgiau kaip kelias dienas, kol šuo grįš prie įprasto pašaro. Veterinarijos klinikose ir vaistinėse taip pat galima įsigyti specialaus gydomojo pašaro virškinimo sutrikimams – jis patogus, nes nereikia nieko gaminti.
