Kirminai yra viena iš tų problemų, kurios dažniausiai nematomos: gyvūnas atrodo sveikas, apetitas geras, o parazitai tuo metu jau gyvena žarnyne. Daugumą jų galima išvengti reguliariu profilaktiniu gydymu, kuris kainuoja kelis eurus ir užtrunka minutę.
Kokie kirminai dažniausi Lietuvoje
Askaridės. Dažniausi apvalieji kirminai, ypač šuniukams ir kačiukams. Jie perduodami nuo motinos per placentą arba su pienu, todėl dalis jauniklių gimsta jau užsikrėtę. Požymiai: išpūstas pilvas, blankus kailis, viduriavimas, kartais matomi spageti primenantys kirminai vėmaluose ar išmatose.
Kaspinuočiai. Perduodami prarijus blusą arba suėdus graužiką. Būdingas požymis — ryžių grūdelius primenantys segmentai apie uodegą arba patalynėje.
Kabliagalviai ir plaukagalviai. Užsikrečiama per užterštą dirvą. Jie minta krauju, todėl gali sukelti mažakraujystę, o požymiai dažnai apsiriboja viduriavimu su krauju.
Plaučių kirminai. Retesni, bet pavojingesni. Šunys užsikrečia prarydami sraiges ar šliužus. Požymiai: nepraeinantis kosulys, dusulys, prastesnė ištvermė, kraujavimo sutrikimai.
Kaip dažnai duoti vaistus
| Gyvūnas | Dažnumas | Pastabos |
|---|---|---|
| Šuniukai ir kačiukai | Kas 2 sav. iki 3 mėn. | Pradedama nuo 2–3 savaičių amžiaus |
| 3–6 mėn. | Kas mėnesį | Kartu vyksta vakcinacija |
| Namuose laikoma katė | 2–4 k. per metus | Jei nemedžioja ir neišeina |
| Lauke vaikštanti katė | Kas 3 mėn. | Medžiojanti — dažniau |
| Suaugęs šuo | Kas 3 mėn. | Standartinė rekomendacija |
| Šuo, ėdantis žalią mėsą | Kas 1–2 mėn. | Didesnė rizika |
| Vaikinga patelė | Pagal veterinaro nurodymą | Ne visi preparatai tinka |
Papildomai gydyti reikia prieš vakcinaciją, prieš keliones į užsienį ir kiekvieną kartą, kai gyvūnas turėjo blusų.
Preparatai Lietuvoje kainuoja apie 3–10 eurų už dozę, priklausomai nuo svorio ir formos — tabletės, pasta ar lašai ant sprando.
Kaip atpažinti užsikrėtimą
Dauguma suaugusių gyvūnų nerodo jokių požymių, todėl profilaktika ir remiasi grafiku, o ne simptomais.
Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į: viduriavimą ar vėmimą be aiškios priežasties, svorio kritimą esant geram apetitui, blankų kailį, išpūstą pilvą jaunikliams, šliaužimą sėdmenimis per grindis, matomus kirminus ar jų segmentus.
Sėdmenų šliaužimas dažnai klaidingai siejamas su kirminais — kur kas dažniau jo priežastis yra perpildyti analiniai maišeliai, kuriuos reikia ištuštinti klinikoje.
Tiksliausias būdas — išmatų tyrimas. Jis kainuoja apie 15–25 eurus ir parodo, kurie parazitai yra, todėl gydymas būna tikslesnis.
Ar kirminai pavojingi žmonėms
Taip, dalis jų perduodami žmonėms, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl profilaktika svarbi net ir sveikai atrodančiam gyvūnui.
Didžiausia rizika tenka vaikams, kurie liečia gyvūną ir nesiplauna rankų, bei žmonėms su silpnesniu imunitetu.
Prevencija paprasta: reguliarus gyvūno gydymas, rankų plovimas po kontakto, išmatų surinkimas kieme ir smėlio dėžės uždengimas, nes būtent ten katės dažnai tuštinasi.
Atskirai verta paminėti echinokokozę — retą, bet rimtą ligą, kuria užsikrečiama nuo šunų, ėdančių žalius subproduktus ar graužikus. Ūkiuose ir medžiotojų šunims profilaktika rekomenduojama dažnesnė.
Kaip duoti vaistus
Dozė visada skaičiuojama pagal svorį, todėl gyvūną verta pasverti, o ne spėlioti. Per maža dozė parazitų nesunaikina.
Šunims tabletę paprasčiausia duoti įsukus į mėsos gabalėlį ar sūrį. Jei šuo ją išspjauna, padeda specialūs skanėstai su kišenėle vaistui.
Katėms dažniausiai patogiau lašai ant sprando: tabletės davimas katei neretai baigiasi kova, o preparatų pasirinkimas lašų forma pakankamas.
Po gydymo kelias dienas verta stebėti išmatas. Nedidelis viduriavimas ar vangumas normalu, bet stiprus vėmimas ar ilgesnis nei paros nesveikavimas reiškia, kad reikia veterinaro.
Žali subproduktai ir medžiojantys gyvūnai
Rizika tiesiogiai priklauso nuo to, ką gyvūnas ėda.
Žalia mėsa, ypač subproduktai, yra viena dažniausių užsikrėtimo priežasčių. Šeriantiems žaliu maistu profilaktika reikalinga dažnesnė, o mėsą verta užšaldyti bent savaitei prieš duodant.
Medžiojančios katės užsikrečia per peles ir paukščius, todėl kaimo katėms gydymas kas 3 mėnesius dažnai yra per retas.
Šunys, gaudantys graužikus ar ėdantys nuo žemės, taip pat patenka į didesnės rizikos grupę.
Praktinė išvada: standartinis grafikas kas 3 mėnesius skirtas vidutinės rizikos gyvūnui. Jei jūsų augintinis medžioja arba ėda žalią mėsą, dažnumą verta aptarti su veterinaru.
Dažniausios klaidos
Pirmoji — gydymas tik pastebėjus kirminus. Iki tol, kol jie matomi, invazija jau didelė, o dalis parazitų išmatose niekada nepasirodo.
Antroji — vienkartinė dozė be pakartojimo. Dalis preparatų veikia tik suaugusias formas, todėl šuniukams ir esant didelei invazijai gydymą reikia kartoti po 2 savaičių.
Trečioji — gydomas tik vienas gyvūnas. Namuose, kur keli augintiniai, gydyti reikia visus tuo pačiu metu.
Ketvirtoji — žmonėms skirti vaistai. Dozės ir veikliosios medžiagos skiriasi, o kai kurios žmonėms įprastos medžiagos gyvūnams nuodingos.
Penktoji — blusų ignoravimas. Kaspinuočiai perduodami būtent per blusas, todėl be blusų kontrolės gydymas kartosis be galo.
Straipsnis informacinio pobūdžio. Preparatą ir grafiką parinkite pasitarę su veterinarijos gydytoju.
