Sterilizacija ir kastracija yra dažniausios planinės operacijos veterinarijos klinikose, o sprendimą dėl jų priima beveik kiekvienas augintinio šeimininkas. Aplink jas sklando daug mitų: nuo neišvengiamo nutukimo iki charakterio pasikeitimo. Realūs argumentai yra kitokie, o svarbiausias klausimas dažniausiai yra ne ar, o kada.
Kuo skiriasi sterilizacija ir kastracija
Kasdienėje kalboje terminai painiojami, nors skirtumas paprastas.
Kastracija yra lytinių liaukų pašalinimas: patinams — sėklidžių, patelėms — kiaušidžių, dažnai kartu su gimda. Hormonų gamyba nutrūksta.
Sterilizacija siaurąja prasme reiškia tik gebėjimo daugintis panaikinimą paliekant lytines liaukas — pavyzdžiui, perrišant kiaušintakius. Praktikoje Lietuvoje patelėms dažniausiai atliekama kiaušidžių ir gimdos pašalinimo operacija, nors ji vadinama sterilizacija.
Renkantis svarbu su veterinaru išsiaiškinti, kuri procedūra bus atliekama, nes nuo to priklauso ir sveikatos nauda, ir elgesio pokyčiai.
Kada atlikti
| Gyvūnas | Rekomenduojamas amžius | Pastabos |
|---|---|---|
| Katės ir katinai | 5–8 mėn. | Iki pirmojo rujos ciklo |
| Mažų veislių šunys | 6–9 mėn. | Augimas baigiasi anksčiau |
| Vidutinių veislių šunys | 9–15 mėn. | Geriau palaukti augimo pabaigos |
| Didelių veislių šunys | 12–18 mėn. | Ankstyva operacija didina sąnarių problemų riziką |
| Milžiniškų veislių šunys | 18–24 mėn. | Kaulai auga ilgiausiai |
Didelėms veislėms laikas svarbus labiau nei kitoms: lytiniai hormonai dalyvauja uždarant kaulų augimo zonas, todėl per ankstyva operacija gali lemti neproporcingai ilgas galūnes ir didesnę sąnarių ligų riziką.
Katėms, priešingai, laukti nerekomenduojama. Ruja prasideda jau apie 5–6 mėnesius, o neplanuotos vados Lietuvoje yra pagrindinė benamių kačių priežastis.
Kiek kainuoja
| Gyvūnas | Kaina |
|---|---|
| Katinas | 60–110 € |
| Katė | 90–160 € |
| Šuo iki 10 kg | 150–300 € |
| Šuo 10–30 kg | 200–400 € |
| Šuo virš 30 kg | 300–500 € |
Kainą lemia svoris, nes nuo jo priklauso narkozės ir vaistų kiekis. Į sumą dažniausiai įeina narkozė, operacija ir pooperacinė priežiūra, o atskirai gali būti skaičiuojami kraujo tyrimai prieš narkozę, antkaklis ar kostiumėlis bei siūlų nuėmimas.
Kai kurios savivaldybės ir organizacijos periodiškai rengia pigesnės sterilizacijos akcijas, ypač beglobiams gyvūnams.
Sveikatos nauda
Patelėms operacija, atlikta iki pirmojo ar antrojo rujos ciklo, beveik visiškai pašalina gimdos pūlinio riziką — tai gyvybei pavojinga būklė, dažnai ištinkanti vyresnes nesterilizuotas kales ir kates.
Taip pat ryškiai sumažėja pieno liaukų navikų rizika. Kuo anksčiau atliekama operacija, tuo apsauga stipresnė.
Patinams kastracija pašalina sėklidžių navikų riziką ir sumažina prostatos problemas, kurios vyresniems šunims pasitaiko dažnai.
Katinams operacija turi papildomą praktinę naudą: nebelieka teritorijos žymėjimo stipraus kvapo šlapimu, o tai bute dažnai yra lemiamas argumentas.
Elgesio pokyčiai
Dalis pokyčių yra reali, dalis — mitas.
Realiai mažėja: klajojimas ieškant poros, žymėjimas, kaukimas rujos metu, agresija tarp tos pačios lyties patinų, bėgimas iš kiemo.
Nesikeičia: pagrindinis charakteris, žaismingumas, prieraišumas, sargybiniai instinktai, protiniai gebėjimai. Šuo, kuris buvo linksmas ir energingas, toks ir lieka.
Svarbu suprasti, kad baimė, nervingumas ar agresija iš baimės po operacijos neišnyksta — šios problemos kyla ne iš hormonų, o iš socializacijos ir patirties, todėl sprendžiamos su kinologu.
Svorio kontrolė po operacijos
Mitas, kad sterilizuotas gyvūnas neišvengiamai nutunka, paplitęs, bet netikslus. Nutukimas kyla ne iš pačios operacijos, o iš to, kad kalorijų poreikis sumažėja apie 20–30 procentų, o porcija lieka ta pati.
Sprendimas paprastas: praėjus mėnesiui po operacijos pereikite prie sterilizuotiems gyvūnams skirto pašaro ir perskaičiuokite porciją pagal naują normą.
Svorį verta tikrinti kas 2–3 mėnesius pirmaisiais metais. Šonkauliai turi būti lengvai apčiuopiami po plonu riebalų sluoksniu.
Judėjimas taip pat svarbus: katėms po operacijos reikia bent dviejų žaidimų seansų per dieną, nes natūralus aktyvumas sumažėja.
Kaip vyksta operacija ir atsigavimas
Prieš operaciją gyvūnas nešeriamas 8–12 valandų, vandenį paprastai galima palikti iki ryto. Daugelis klinikų siūlo kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti, ar narkozė saugi — vyresniems gyvūnams tai rekomenduojama.
Pati operacija trunka 20–60 minučių, o namo gyvūnas dažniausiai grįžta tą pačią dieną. Pirmas kelias valandas jis būna mieguistas ir nekoordinuotas — tai normali narkozės pasekmė.
Namuose reikia ramios, šiltos vietos be galimybės šokinėti ant baldų. Žaizdą reikia saugoti nuo laižymo antkakliu arba kostiumėliu, o apžiūrėti ją verta kasdien.
Siūlai, jei jie nesavaime nykstantys, nuimami po 10–14 dienų. Katinams siūlų dažniausiai nereikia.
Kreiptis į veterinarą būtina, jei žaizda patinusi, šlapiuojanti, iš jos sunkiasi skystis, gyvūnas karščiuoja, atsisako ėsti ilgiau nei parą arba yra vangus praėjus dviem dienoms.
Kada operacijos geriau nedaryti
Yra atvejų, kai sprendimą verta atidėti arba aptarti atskirai.
Jei gyvūnas serga, karščiuoja ar yra labai išsekęs, operacija atidedama iki pasveikimo.
Jei planuojate veisti grynaveislį gyvūną ir turite veislinę vertę patvirtinančius tyrimus — tai atskiras sprendimas, kurį verta aptarti su veisėju ir veterinaru.
Labai vyresniems gyvūnams su širdies ar inkstų ligomis narkozės rizika didesnė, todėl sprendimas priimamas pasvėrus naudą ir riziką.
Straipsnis informacinio pobūdžio. Operacijos laiką ir tinkamumą konkrečiam gyvūnui nustato veterinarijos gydytojas.
