Džeko Raselo terjeras yra mažas šuo su didžiulės veislės energija — jis bėga, kasa, medžioja ir nesustoja iki senatvės. Tai viena ilgiausiai gyvenančių ir sveikiausių veislių, o charakteriu — vienas drąsiausių šunų apskritai. Būtent dėl to jis netinka ramiems namams: džekas nėra kambarinis šuo, nors telpa ant kelių.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislę XIX a. išvedė anglų dvasininkas Johnas Russellas, aistringas lapių medžiotojas. Jam reikėjo mažo, ištvermingo terjero, galinčio bėgti kartu su arkliais, o paskui įlįsti į lapės urvą ir išvyti žvėrį.
Iš to kyla visos veislės savybės: dydis, drąsa, ištvermė ir savarankiškumas. Urve šuo dirbo vienas, be šeimininko komandų, todėl džekas iki šiol priima sprendimus pats.
Šiandien egzistuoja dvi giminingos veislės: žemesnis ir ilgesnio kūno džeko Raselo terjeras bei aukštesnis, kvadratiškesnis parsono Raselo terjeras.
Charakteris ir elgesys
Džeko Raselo terjeras energingas, drąsus ir smalsus. Jis linksmas, prisirišęs prie šeimos ir nuolat ieško veiklos. Judrumo įvertis 5 iš 5 — tai vienas aktyviausių mažų šunų.
Trys savybės, kurios perkant dažnai nustebina. Pirma, džekas kasa — sode tai praktiškai nesustabdoma. Antra, jis loja garsiai ir dažnai. Trečia, grobio instinktas itin stiprus: šuo vejasi kates, paukščius, graužikus ir net automobilius.
Nuobodžiaujantis džekas suranda užsiėmimą pats, ir jis retai patinka šeimininkui.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 3 iš 5. Su vyresniais vaikais džekas puikus žaidimų draugas — ištvermingas ir netrapus. Vis dėlto jis nemėgsta grubaus elgesio ir greitai rodo nepasitenkinimą, todėl šeimoms su ikimokyklinukais veislė tinka vidutiniškai. Vaikus reikia išmokyti netrukdyti šuniui ilsintis.
Su kitais gyvūnais
Tai silpnoji vieta. Su katėmis sutaria tik augęs kartu, o graužikų, triušių ir paukščių šalia laikyti negalima — džekas buvo veisiamas juos medžioti. Su svetimais tos pačios lyties šunimis kartais kyla konfliktų, kuriuose šuo nesuvokia dydžio skirtumo.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai, jei prieš tai gavo krūvį. Gerai pakrautas suaugęs šuo išbūna 5–6 valandas. Nepakrautas per tą patį laiką kasa kilimą, loja arba naikina daiktus.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 1,5 valandos judėjimo per dieną plius protinio darbo. Vien pasivaikščiojimo nepakanka: džekui reikia bėgti, uostyti ir spręsti užduotis. Puikiai tinka nosies darbas, agility ir žaidimai su kamuoliuku.
Dresuojamumas 4 iš 5 — džekas protingas ir mokosi greitai, bet vykdo tik tai, kas jam atrodo prasminga. Šaukimo komanda reikalauja nuolatinio darbo, o užuodęs pėdsaką šuo dažnai nustoja girdėti, todėl neaptvertoje vietoje jį paleisti rizikinga.
Kiemo tvora turi būti tvirta ir įgilinta: džekai prakasa po tvora ir pralenda pro stebėtinai siaurus tarpus.
Mityba
Džeko Raselo terjerai retai tunka — medžiagų apykaita greita, o judėjimo daug. Vis dėlto neveiklus, bute laikomas šuo svorio priauga greitai, todėl porcijas verta matuoti.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras mažų veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Porcijos matuojamos, skanėstai iš dienos normos |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Norma derinama prie krūvio |
Kailio priežiūra
Egzistuoja trys kailio tipai: lygus, šiurkštus ir tarpinis, vadinamas broken. Šėrimosi įvertis 3 iš 5, priežiūros — 2 iš 5.
Lygiaplaukį pakanka šukuoti kartą per savaitę gumine pirštine. Šiurkščiaplaukiam periodiškai atliekamas kailio pešiojimas — kirpykloje arba išmokus patiems; kirpti mašinėle nerekomenduojama, nes kailis praranda struktūrą.
Maudyti kas 2–3 mėnesius. Nagus kirpti kas 4–6 savaites, ausis apžiūrėti kas savaitę. Po pasivaikščiojimų laukuose patikrinti dėl erkių ir varnalėšų.
Būdingos sveikatos problemos
Lęšiuko išnirimas
Veislei specifinė paveldima akių liga, dažniausiai pasireiškianti 3–8 metų amžiuje: lęšiukas pasislenka iš savo vietos ir sukelia staigų skausmą bei akies paraudimą. Tai skubos atvejis, o nustatoma liga DNR testu, todėl atsakingi veisėjai tiria tėvus.
Girnelės išnirimas
Dažna mažų veislių problema: šuo staiga pakelia užpakalinę koją, kelis žingsnius šokuoja ir vėl eina normaliai. Lengvi atvejai valdomi svorio kontrole, sunkesniems reikia operacijos.
Kurtumas
Dalis daug baltos spalvos turinčių šunų gimsta kurti viena arba abiem ausimis. Nustatoma BAER tyrimu, kurį atsakingi veisėjai atlieka vadoms.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 500–1000 eurų. Tai viena prieinamesnių grynaveislių šunų kainų, o išlaikymas nedidelis.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 500–1000 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 150–300 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 20–35 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 12–20 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 45–75 eurus per mėnesį. Kadangi džekai gyvena 13–16 metų, bendra suma per gyvenimą susidaro apie 8–13 tūkstančių eurų.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia lęšiuko išnirimo DNR testo ir girnelių vertinimo rezultatus, o vadoms su dideliu baltos spalvos kiekiu atlieka BAER klausos tyrimą.
Ne mažiau svarbu, kad veisėjas įspėtų apie veislės energiją. Jei jis pristato džeką kaip patogų kambarinį šunį mažam butui, veislės greičiausiai nepažįsta. Šuniukai atiduodami nuo 8 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Džekas ar parsonas
Dvi giminingos veislės, kurios dažnai painiojamos. Džeko Raselo terjeras žemesnis — 25–30 centimetrų — ir ilgesnio, stačiakampio kūno. Parsono Raselo terjeras aukštesnis, 33–36 centimetrų, ir kvadratiškesnis, sukurtas bėgti kartu su arkliais.
Charakteriu abu panašūs, bet parsonas paprastai dar ištvermingesnis ir reikalauja daugiau krūvio. Sveikatos rizikos vienodos.
Praktiškai skirtumas pirkėjui nedidelis: abiem reikia daug judėjimo, abu kasa ir abu turi stiprų grobio instinktą. Lietuvoje dažniau sutinkamas džeko Raselo terjeras.
Kodėl džekai dažnai atsiduria prieglaudose
Ši veislė išpopuliarėjo per filmus ir reklamas, kur rodomas linksmas, protingas mažas šuo. Rezultatas — dalis pirkėjų tikisi kompaktiško kambarinio augintinio, o gauna darbinį terjerą.
Dažniausios priežastys, dėl kurių džekai atiduodami: nesiliaujantis lojimas bute, iškastas kiemas, konfliktai su katėmis ir nesuvaldomas grobio instinktas pasivaikščiojimų metu.
Visos jos kyla iš to paties — per mažo krūvio ir per mažai darbo. Džekas, gaunantis pusantros valandos judėjimo ir protinio krūvio kasdien, namuose yra ramus ir malonus šuo. Tas pats šuo, gaunantis pusvalandį, tampa problema.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Prieš tai patikrinkite kiemo tvorą, ypač apačią: džekai pradeda kasti anksti.
Nuo pirmos dienos pradėkite mokyti šaukimo su labai vertingais skanėstais — tai svarbiausia komanda šiai veislei ir dirbti su ja reikės visą gyvenimą. Tuo pačiu metu įveskite nosies darbo žaidimus: paslėpti skanėstai kambaryje pavargina šuniuką saugiai.
Lojimo klausimu taisykles nustatykite iš karto ir nereaguokite dėmesiu į reiklų lojimą. Socializuokite iki 16 savaitės, ypač jei namuose yra katė.
Kam ši veislė netinka
Džeko Raselo terjeras netinka ramiems namams, daugiabučiui su jautriais kaimynais, laikantiems graužikus ar paukščius arba tiems, kurie negali skirti pusantros valandos judėjimui kasdien. Ieškantiems panašaus dydžio ramesnio šuns, verta pažiūrėti į bostono terjerą; ieškantiems aktyvaus, bet paklusnesnio — į šeltį.
