Bostono terjeras yra kompaktiškas, linksmas ir stebėtinai gerai butui pritaikytas šuo — jis pakankamai žaismingas, kad būtų įdomus, ir pakankamai ramus, kad netrikdytų kaimynų. Dėl juodai baltos spalvos, primenančios fraką, jis vadinamas amerikiečių džentelmenu. Tai viena sveikiausių tarp trumpasnukių veislių, nors kvėpavimo ir akių ypatumai išlieka.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislė susiformavo XIX a. pabaigoje Bostone, kryžminant anglų buldogus su dabar išnykusiu baltuoju anglų terjeru. Iš pradžių šunys buvo stambesni ir naudoti kovoms, tačiau greitai perorientuoti į kompanioną.
Bostono terjeras buvo viena pirmųjų JAV sukurtų veislių, pripažintų 1893 m. Nuo pat pradžių veisimo tikslas buvo švelnus charakteris, todėl agresyvumas iš veislės buvo tikslingai pašalintas.
Charakteris ir elgesys
Bostono terjeras gyvybingas, draugiškas ir prisirišęs prie šeimos. Jis mėgsta žaisti, bet greitai nurimsta ir moka ilsėtis — būtent ši kombinacija daro jį patogiu butui. Judrumo įvertis 3 iš 5.
Loja mažai, todėl daugiabutyje problemų kelia rečiau nei terjerai ar špicai. Svetimų atžvilgiu draugiškas, todėl sargybai netinka.
Veislė protinga ir nori įtikti: dresuojamumo įvertis 4 iš 5 yra aukštas trumpasnukei veislei.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Bostono terjeras kantrus, žaismingas ir pakankamai tvirtas, kad ištvertų vaikų dėmesį, bet ne toks sunkus, kad partrenktų. Vaikus reikia išmokyti neliesti akių srities ir leisti šuniui ilsėtis po žaidimo.
Su kitais gyvūnais
Sutaria gerai su katėmis ir kitais šunimis, ypač jei augo kartu. Grobio instinktas silpnas, konfliktų kelia retai. Tai viena sugyvenamiausių veislių daugiagyvūnėje šeimoje.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugęs šuo išbūna 5–6 valandas, jei buvo išvestas. Bostono terjeras prisirišęs prie žmonių, bet ne taip stipriai kaip mopsas ar prancūzų buldogas, todėl darbo dieną pakelia geriau nei dauguma kompanioninių veislių.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Užtenka dviejų 25–35 minučių pasivaikščiojimų per dieną plius žaidimų namuose. Bostono terjeras ištvermingesnis nei mopsas ar prancūzų buldogas, tačiau ilgo bėgimo ir intensyvaus krūvio karštu oru vis tiek reikia vengti.
Kai temperatūra viršija 22–24 laipsnius, pasivaikščiojimus reikia perkelti į rytą ir vakarą. Žiemą, priešingai, reikia kombinezono: trumpas kailis be pavilnos nuo šalčio neapsaugo.
Dresuojamumas 4 iš 5. Šuo mokosi noriai už skanėstus ir pagyrimą, o griežtumas netinka. Tualeto įpročiai formuojasi greičiau nei daugumoje mažų veislių.
Mityba
Bostono terjerai linkę į antsvorį, o dėl trumpo snukio ryja greitai ir praryja daug oro. Dėl to dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas šioje veislėje yra gerai žinoma kasdienybės detalė.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras mažų veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Lėtinantis dubenėlis mažina prarytą orą |
| 8–12 mėn. | 2 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Porcija sveriama, skanėstai iš dienos normos |
Jei dujų problema ryški, dažnai padeda pašaro keitimas į lengviau virškinamą ir lėtinantis dubenėlis.
Kailio priežiūra
Kailis labai trumpas, glotnus ir priglundantis. Šėrimosi įvertis 2 iš 5, priežiūros — taip pat 2: viena paprasčiausiai prižiūrimų veislių.
Šukuoti pakanka kartą per savaitę gumine pirštine, maudyti kas 2–3 mėnesius. Snukio raukšlę, jei ji ryški, nušluostyti kelis kartus per savaitę.
Akių sritį verta apžiūrėti kasdien: dėl išsikišusių akių bostono terjerai lengvai jas susižeidžia. Nagus kirpti kas 3–4 savaites, ausis apžiūrėti kas savaitę.
Būdingos sveikatos problemos
Akių traumos ir ragenos opos
Dažniausia veislės problema. Dėl seklių akiduobių akys išsikišusios ir lengvai pažeidžiamos šakele, katės letena ar net stipriu vėju su smėliu. Prisimerkimas, ašarojimas ar drumstumas yra priežastis vykti pas veterinarą tą pačią dieną — ragenos opa gydoma sėkmingai tik pradėjus anksti.
Brachicefalinis sindromas
Trumpas snukis reiškia siauresnius kvėpavimo takus, nors problema lengvesnė nei mopso ar anglų buldogo. Požymiai: knarkimas, garsus kvėpavimas po krūvio, sunkumai karštu oru. Sunkesniais atvejais atliekama korekcinė operacija.
Girnelės išnirimas ir kurtumas
Girnelių išnirimas būdingas mažoms veislėms: šuo staiga pakelia užpakalinę koją ir kelis žingsnius šokuoja. Taip pat dalis šunų, ypač turinčių daug baltos spalvos aplink galvą, gimsta kurti viena arba abiem ausimis — tai nustatoma BAER tyrimu.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 800–1500 eurų. Kaina panaši į kitų trumpasnukių veislių, nes dalis vadų taip pat gimsta cezario pjūviu.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 800–1500 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 150–300 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 25–40 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 12–20 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 50–80 eurų per mėnesį.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia girnelių ir akių tyrimų rezultatus, o vadai su dideliu baltos spalvos kiekiu atlieka BAER klausos tyrimą. Apžiūrint šuniuką įsiklausykite, kaip jis kvėpuoja ramybėje — kvėpavimas turi būti tylus.
Standartas numato aiškų juodai baltą, rudai baltą arba dryžuotai baltą piešinį su balta juosta ant snukio ir krūtinės. Šuniukai atiduodami nuo 8 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Spalvos ir standartas
Standartas pripažįsta tris spalvas su privalomomis baltomis žymėmis: juodą, dryžuotą ir rudai raudoną. Baltos žymės turi būti ant snukio, tarp akių ir ant krūtinės — būtent jos sukuria fraką primenantį vaizdą, dėl kurio veislė ir gavo amerikiečių džentelmeno pravardę.
Skelbimuose kartais siūlomi mėlyni, rusvi, kremo ar marmuriniai bostono terjerai, reklamuojami kaip retenybė ir parduodami brangiau. Šios spalvos standarte nepripažįstamos, o dalis jų atsiranda dėl priemaišų iš kitų veislių.
Atskirai verta paminėti marmurinę spalvą: ji bostono terjerų veislėje natūraliai neegzistuoja, o merle geną turintys šunys dažniau gimsta su regos ir klausos sutrikimais. Jei veislynas siūlo tokį šuniuką kaip ypatingą, tai ženklas ieškoti kitur.
Bostono terjeras ar prancūzų buldogas
Šios dvi veislės dažnai lyginamos, o skirtumai praktiniai. Bostono terjeras lieknesnis, lengvesnis ir turi ilgesnį snukį, todėl kvėpuoja lengviau ir geriau toleruoja judėjimą bei karštį. Prancūzų buldogas masyvesnis, ramesnis ir kvėpavimo problemų turi daugiau.
Kainos skiriasi ryškiai: bostono terjeras Lietuvoje kainuoja 800–1500 eurų, prancūzų buldogas — 900–1800 eurų, o jo veterinarijos išlaidos per gyvenimą paprastai didesnės.
Charakteriu abu draugiški ir puikiai tinka šeimoms. Jei svarbiausia sveikata ir šiek tiek aktyvesnis šuo, bostono terjeras yra racionalesnis pasirinkimas.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Paruoškite gulimą vietą ne prie šilumos šaltinio ir patikrinkite, ar namuose nėra aštrių daiktų akių lygyje — būtent akys šioje veislėje yra pažeidžiamiausia vieta.
Nuo pirmos dienos pratinkite prie akių ir ausų apžiūros bei nagų kirpimo. Tualeto mokymas paprastai vyksta greitai, per 4–6 savaites nuoseklaus darbo.
Socializuokite iki 16 savaitės, o jei šuniukas atvyksta šaltuoju metų laiku, iš karto pratinkite prie kombinezono.
Kam ši veislė netinka
Bostono terjeras netinka ieškantiems bėgiojimo ar žygių draugo, sargo arba tiems, kurie negali užtikrinti vėsos vasarą. Ieškantiems panašaus dydžio veislės su ilgu snukiu ir be kvėpavimo problemų, verta pažiūrėti į džeko Raselo terjerą; ieškantiems ramesnio kompaniono — į mopsą.
