Airių seteris yra vienas gražiausių medžioklinių šunų — ilgas kaštoninis kailis, elegantiškas sudėjimas ir nuolat linksmas būdas. Jis draugiškas su visais, puikiai sutaria su vaikais ir beveik nemoka būti piktas. Kartu tai viena vėliausiai bręstančių veislių: iki trejų metų airių seteris elgiasi kaip paauglys, o energijos jam netrūksta niekada.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislė susiformavo Airijoje XVIII–XIX a., kryžminant spanielius, pointerius ir kitus seterius. Šuo buvo veisiamas paukščių medžioklei plačiose, atvirose vietovėse: jis greitai apibėgdavo didelį plotą, suradęs paukštį sustodavo stovėsenoje ir laukdavo medžiotojo.
Iš darbo kyla dvi pagrindinės savybės: ištvermė ir poreikis bėgti dideliu greičiu. Pradžioje seteriai buvo raudonai balti, o vientisai kaštoninė spalva išpopuliarėjo XIX a. ir tapo veislės ženklu.
Charakteris ir elgesys
Airių seteris draugiškas, žaismingas ir nuolat gerai nusiteikęs. Jis retai rodo agresiją tiek žmonėms, tiek šunims, todėl sargybai netinka visiškai. Judrumo įvertis 5 iš 5.
Veislė bręsta lėtai — iki maždaug trejų metų šuo išlieka šuniukiškai išdykęs. Tai reiškia, kad dresūros rezultatai atsiranda ne iš karto, o šeimininkui reikia kantrybės.
Airių seteriai jautrūs tonui ir nuotaikai. Griežtumas juos užgniaužia, o vienatvėje ar be krūvio jie tampa nerimastingi.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Seteris kantrus, švelnus ir nenuilstamai žaismingas. Rizika beveik vien fizinė: 24–32 kilogramų greitas šuo bėgdamas gali partrenkti mažą vaiką.
Su kitais gyvūnais
Sutaria gerai su šunimis ir katėmis, ypač jei augo kartu. Medžioklinis instinktas nukreiptas į paukščius, todėl naminių paukščių šalia laikyti nerekomenduojama. Lauke seteris gali sustoti stovėsenoje pastebėjęs paukštį — tai darbinis refleksas, o ne neklusnumas.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Airių seteris stipriai orientuotas į žmones, o paliktas vienas ilgesniam laikui kaukia arba graužia daiktus. Realus maksimumas — 4–5 valandos gerai pakrautam šuniui.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 2 valandų judėjimo per dieną, ir didelė dalis jo turi būti laisvas bėgimas. Aptvertas plotas arba patikimas šaukimas čia yra būtinybė: seteris, įsibėgėjęs atviroje vietovėje, nutolsta labai greitai.
Tinka ir plaukiojimas, nosies darbas bei aportavimas su taisyklėmis. Vien pasivaikščiojimo nepakanka.
Dresuojamumas 3 iš 5 — ne todėl, kad šuo nesuprastų, o todėl, kad lėtai bręsta ir lengvai atitraukiamas. Pamokos turi būti trumpos, energingos ir su skanėstais. Šaukimo komandą reikia mokyti nuo pirmos dienos ir kartoti visą gyvenimą.
Mityba
Seteriai lieknos sudėties ir retai tunka, bet aktyviam šuniui reikia kokybiško pašaro. Svarbiausia taisyklė susijusi su režimu: giliakrūtėms veislėms būdinga skrandžio užsisukimo rizika, todėl šerti reikia du kartus per dieną ir palikti ramybėje valandą po valgio.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras didelių veislių šuniukams |
| 4–6 mėn. | 3 | Ribojami ilgi bėgimai ir šuoliai |
| 6–14 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 14 mėn. | 2 | Ramybė valandą po valgio |
Kailio priežiūra
Kailis vidutinio ilgio, šilkinis, su ilgomis plunksnomis ant ausų, krūtinės, kojų ir uodegos. Šėrimosi įvertis 4 iš 5, priežiūros — taip pat 4.
Šukuoti reikia 3–4 kartus per savaitę, ypatingą dėmesį skiriant sričiai už ausų, pažastims ir kojų plunksnoms, kur kailis velias greičiausiai. Šėrimosi sezono metu — kasdien.
Kirpti nereikia, pakanka tvarkyti letenėles ir sritį aplink ausis. Po pasivaikščiojimų laukuose būtina patikrinti plunksnas dėl varnalėšų ir erkių — ilgame kailyje jos kaupiasi greitai.
Kabančias ausis apžiūrėti kas savaitę, nagus kirpti kas 4–6 savaites.
Būdingos sveikatos problemos
Progresuojanti tinklainės atrofija
Veislei specifinė paveldima akių liga, vedanti į aklumą. Ji nustatoma DNR testu, todėl atsakingu veisimu visiškai išvengiama. Airių seteriai buvo viena pirmųjų veislių, kurioms toks testas sukurtas.
Leukocitų adhezijos deficitas
Paveldimas imuninės sistemos sutrikimas, dėl kurio šuniukai nepajėgia kovoti su infekcijomis. Liga sunki, tačiau taip pat nustatoma DNR testu, o atsakingi veisėjai tiria tėvus.
Skrandžio užsisukimas ir sąnarių displazija
Skrandžio išsipūtimas yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios operacijos. Klubų displazija būdinga didelėms veislėms; atsakingi veisėjai pateikia HD vertinimus.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 700–1400 eurų. Lietuvoje veislė veisiama nedaug, dažniausiai medžiotojų ir parodų dalyvių aplinkoje.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 700–1400 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 200–400 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 50–75 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 15–25 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 70–110 eurų per mėnesį.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia PRA ir imuninės ligos DNR testų rezultatus bei HD vertinimus. Jis taip pat klausia apie jūsų gyvenimo būdą ir aiškiai pasako, kad šuo bręs lėtai.
Verta paklausti apie liniją: darbinės linijos seteriai lieknesni ir energingesni, parodinės — masyvesni, su vešlesniu kailiu ir šiek tiek ramesni. Šuniukai atiduodami nuo 8 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Raudonasis ir raudonai baltas seteris
Egzistuoja dvi atskiros veislės. Airių raudonasis seteris yra vientisai kaštoninis ir žinomas plačiausiai. Airių raudonai baltas seteris turi baltą pagrindą su raudonomis dėmėmis ir yra gerokai retesnis.
Istoriškai raudonai baltas tipas buvo originalus, o vientisai raudonas išpopuliarėjo XIX a. dėl išvaizdos. XX a. pradžioje raudonai balti seteriai vos neišnyko ir buvo atkurti airių entuziastų pastangomis.
Charakteriu abi veislės panašios, nors raudonai baltas seteris laikomas šiek tiek ramesniu ir labiau darbiniu. Kailio priežiūros ir krūvio poreikiai vienodi.
Lietuvoje dažniau sutinkamas raudonasis seteris, o raudonai baltą tenka ieškoti užsienio veislynuose.
Ilga vaikystė ir ką ji reiškia
Airių seteris yra viena vėliausiai bręstančių veislių, ir tai keičia pirmuosius kelerius metus su šunimi.
Praktiškai tai reiškia, kad dvejų metų seteris vis dar gali pamiršti komandas iš susijaudinimo, griebti daiktus nuo stalo ar žaisti taip, tarsi būtų šuniukas. Šeimininkai dažnai klysta manydami, kad šuo neklauso specialiai — realiai jis tiesiog dar nesubrendęs.
Ką daryti: laikytis nuoseklumo, kartoti tuos pačius pratimus be nusivylimo ir nekelti lūkesčių pagal kitas, anksčiau bręstančias veisles. Šaukimo komandą verta treniruoti kasdien su vertingais skanėstais visus pirmuosius trejus metus.
Gera žinia ta, kad subrendęs airių seteris dažniausiai tampa ramiu, patikimu ir itin maloniu šeimos šunimi, o žaismingumas išlieka iki senatvės.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–9 savaičių. Paruoškite gulimą vietą ten, kur vyksta šeimos gyvenimas — seteris nesijaučia gerai atskirtame kambaryje.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais ribokite: jokių ilgų bėgimų iki 14 mėnesių. Protinį darbą pradėkite iš karto — kvapų paieška ir trumpi aportavimo pratimai pavargina saugiai.
Nuo pirmos dienos pratinkite prie šukavimo, nes plunksnos pradės augti apie metus. Taip pat palaipsniui mokykite likti vienam, pradedant nuo kelių minučių.
Kam ši veislė netinka
Airių seteris netinka tiems, kurie ilgas dienas praleidžia ne namuose, gyvena bute be galimybės skirti dvi valandas judėjimui, ieško sargo arba nepakenčia kailio namuose. Ieškantiems panašaus draugiško charakterio su mažesniu krūvio poreikiu, verta pažiūrėti į auksaspalvį retriverį; ieškantiems medžioklinio šuns su trumpu kailiu — į vengrų vižlą.
