Kavalier King Charles spanielis yra bene tinkamiausias kompanioninis šuo butui: ramus, švelnus, puikiai sutariantis su vaikais ir nereikalaujantis didelio krūvio. Jis prisitaiko prie beveik bet kokio gyvenimo ritmo. Tačiau renkantis šią veislę reikia žinoti vieną dalyką iš anksto — paveldima širdies vožtuvo liga joje yra tokia dažna, kad tapo pagrindiniu veisimo klausimu visoje Europoje.
Veislės kilmė ir paskirtis
Maži spanieliai Anglijos dvaruose buvo laikomi nuo XVI amžiaus, o karaliaus Karolio II laikais jie tapo tokie populiarūs, kad gavo jo vardą. Šie šunys niekada nedirbo — jų paskirtis buvo šildyti keliaujančių damų kelius ir būti kompanionais.
XX a. pradžioje veislė buvo gerokai trumpesniu snukiu. 1926 m. amerikietis Roswellas Eldridge’as pasiūlė premiją už senojo tipo, ilgesnio snukio šunis — taip atkurta atskira veislė, pavadinta kavalier King Charles spanieliu. Trumpasnukė versija liko kaip King Charles spanielis, dabar reta.
Charakteris ir elgesys
Kavalieras švelnus, draugiškas ir beveik neturi sargybinio instinkto — svečią jis pasitiks vizginimu. Judrumo įvertis 3 iš 5: namuose ramus, mielai guli šalia, bet lauke noriai vaikšto ir žaidžia.
Tai viena mažiausiai lojančių mažų veislių, todėl daugiabučiui tinka geriau nei jorkas, špicas ar terjerai. Pagrindinė elgesio savybė — stiprus prisirišimas prie žmogaus. Kavalieras seka šeimininką po namus ir nori būti tame pačiame kambaryje.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Kavalieras kantrus, neagresyvus ir pakankamai tvirtas, kad ištvertų vaikų dėmesį. Sveria 5–8 kilogramus, todėl mažiau trapus nei jorkas ar čihuahua. Vaikus reikia išmokyti tik leisti šuniui ilsėtis, kai jis pasitraukia į savo vietą.
Su kitais gyvūnais
Sutaria beveik su visais. Konfliktų su kitais šunimis kyla retai, su katėmis susigyvena greitai. Spanielio kilmė vis dėlto palikusi silpną medžioklinį instinktą: kai kurie kavalierai vejasi paukščius ar voveres, todėl prie judrios gatvės geriau vedžioti su pavadėliu.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Tai kompanioninė veislė, išvesta būti su žmogumi. Paliktas vienas ilgesniam laikui kavalieras kaukia arba tampa apatiškas. Realus maksimumas — 4–5 valandos. Šeimoms, kur visi dirba iki vakaro, veislė netinka be papildomo sprendimo, pavyzdžiui, antro šuns arba vedžiotojo.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Pakanka dviejų 30 minučių pasivaikščiojimų per dieną. Kavalieras prisitaiko: jei šeimininkas aktyvus, jis mielai eis ilgiau, jei ramus — pasitenkins mažesniu krūviu. Būtent dėl to veislė tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Dresuojamumas 4 iš 5 — aukštas. Kavalieras nori įtikti ir mokosi greitai, ypač dirbdamas už skanėstus ir pagyrimą. Griežtumas netinka, nes šuo jautrus. Svarbiausias įgūdis, kurio verta mokyti nuo šuniukystės, yra ramiai likti vienam.
Mityba
Veislė linkusi į antsvorį — kavalieras retai atsisako maisto. Antsvoris šiai veislei ypač pavojingas, nes papildomai apkrauna širdį, kuri ir taip yra silpnoji vieta. Porcijas būtina sverti.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras mažų veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Skanėstai įskaičiuojami į dienos normą |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Svorio kontrolė svarbi dėl širdies |
Kailio priežiūra
Kailis vidutinio ilgio, šilkinis, su plunksnomis ant ausų, kojų ir uodegos. Šėrimosi įvertis 4 iš 5 — kavalierai šeriasi pastebimai. Šukuoti reikia 2–3 kartus per savaitę, o plunksnas ir vietas už ausų — dažniau, nes ten kailis velias greičiausiai.
Kirpti nebūtina, pakanka tvarkyti letenėles. Ausis reikia apžiūrėti kas savaitę: jos ilgos, kabančios ir prastai vėdinamos, todėl uždegimai dažni. Akis valyti kasdien drėgna servetėle, nagus kirpti kas 4–6 savaites.
Būdingos sveikatos problemos
Mitralinio vožtuvo liga
Pagrindinė veislės problema. Širdies vožtuvas palaipsniui nesandarėja, atsiranda ūžesys, vėliau — kosulys ir dusulys. Liga dažniausiai pasireiškia po 5 metų, bet dalis šunų suserga anksčiau. Ji nepagydoma, tačiau vaistais gyvenimas pratęsiamas metais. Atsakingi veisėjai tikrina tėvų širdis kasmet pas kardiologą ir nesuveda jaunų šunų su ūžesiu.
Siringomielija
Būklė, kai kaukolė per maža smegenims ir stubure susidaro skysčio ertmės. Požymiai: kasymasis pečių srityje nepaliečiant odos, jautrumas prie kaklo, cypimas be aiškios priežasties. Diagnozuojama MRT tyrimu. Sunkumas labai skiriasi — dalis šunų gyvena be simptomų.
Girnelės išnirimas ir akių ligos
Girnelių išnirimas būdingas daugumai mažų veislių. Iš akių ligų pasitaiko katarakta ir sausų akių sindromas, dėl kurio reikia visą gyvenimą lašinti dirbtines ašaras.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 900–1700 eurų. Kaina aukštesnė nei daugelio mažų veislių, nes atsakingas veisimas reikalauja kasmetinių kardiologinių tyrimų, o vados nedidelės.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 900–1700 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Kardiologinis patikrinimas | 70–120 € | Kasmet nuo 4–5 metų |
| Pašaras | 20–35 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 12–20 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 50–80 eurų per mėnesį. Vyresniame amžiuje prisideda širdies vaistai — apie 25–60 eurų per mėnesį, priklausomai nuo ligos stadijos.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Šioje veislėje veislyno pasirinkimas svarbesnis nei bet kur kitur. Atsakingas veisėjas pateikia tėvų kardiologinių tyrimų išvadas, žino, kada ir kokio amžiaus jo linijose pasireiškė širdies ūžesiai, ir nesuveda jaunesnių nei 2,5 metų šunų.
Įtarimą kelia atsakymas „mano šunys sveiki, tyrimų nereikia” arba teiginys, kad širdies problemos veislėje neaktualios. Šuniukai atiduodami nuo 10 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Spalvos
Standartas pripažįsta keturias spalvas. Blenheim yra kaštoninės dėmės baltame fone ir dažniausia. Tricolor — juodos dėmės baltame fone su rusvomis žymėmis. Ruby yra vienspalvė kaštoninė, o black and tan — juoda su rusvomis žymėmis.
Spalva nei charakterio, nei sveikatos nelemia, todėl priedas už retesnę ruby ar black and tan spalvą pagrindo neturi. Kur kas svarbiau yra tėvų širdies tyrimai.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 10 savaičių amžiaus. Namuose paruoškite gulimą vietą ten, kur vyksta šeimos gyvenimas — kavalieras nesijaus gerai atskirtame kambaryje.
Svarbiausias darbas pirmosiomis savaitėmis yra mokyti likti vienam. Pradėkite nuo kelių minučių, grįžkite ramiai, be entuziastingo sveikinimosi, ir laiką ilginkite palaipsniui. Šuo, kuris to neišmoko šuniukystėje, suaugęs kentės atsiskyrimo nerimą — tai dažniausia veislės elgesio problema.
Nuo pirmų dienų pratinkite prie šukavimo, ausų apžiūros ir nagų kirpimo. Socializuokite iki 16 savaitės: kavalierai draugiški nuo prigimties, todėl šis etapas paprastas, bet praleisti jo negalima.
Kavalieras vyresniame amžiuje
Nuo maždaug 5 metų verta pereiti prie kasmetinio kardiologinio patikrinimo, net jei šuo atrodo visiškai sveikas. Širdies ūžesys aptinkamas klausantis stetoskopu ir dažniausiai pasirodo anksčiau nei bet kokie simptomai.
Nustačius ligą, gyvenimas nesibaigia. Vaistais daugelis šunų gyvena dar kelerius metus gana normaliai. Praktiniai pokyčiai: mažesnis, bet reguliarus krūvis vietoj intensyvių žaidimų, griežta svorio kontrolė ir mažiau druskos maiste.
Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis nedelsiant: sausas kosulys, ypač naktį ar po krūvio, greitas kvėpavimas ramybėje, nenoras judėti ir alpimo epizodai. Anksti pradėtas gydymas šioje veislėje reikšmingai keičia prognozę.
Kam ši veislė netinka
Kavalieras netinka tiems, kurie ilgas dienas praleidžia ne namuose, ieško sargo arba nenori rizikuoti su paveldimomis širdies ligomis. Ieškantiems panašaus charakterio, bet sveikesnės veislės, verta pažiūrėti į bišoną frizė arba bostono terjerą.
