Bišonas frizė yra vienas nedaugelio šunų, kurio kailis praktiškai nesišeria — todėl veislę dažnai renkasi alergiją turintys žmonės ir tie, kuriems plaukai ant baldų yra problema. Prie to prisideda vienas draugiškiausių charakterių tarp mažų veislių ir ilga gyvenimo trukmė. Kaina už tai — priežiūra: bišono kailis reikalauja daugiausiai darbo iš visų populiarių mažų šunų.
Veislės kilmė ir paskirtis
Bišonai kilę iš Viduržemio jūros regiono ir yra giminingi maltiečiams bei bolonjezams. Jie keliavo su ispanų ir italų jūreiviais kaip prekė ir kompanionas, o XVI amžiuje tapo Prancūzijos dvaro numylėtiniais. Vėliau, po revoliucijos, veislė nusileido į gatves ir kurį laiką dirbo cirkuose bei su gatvės muzikantais.
Cirko epizodas paliko pėdsaką charakteryje. Bišonas iki šiol yra vienas lengviausiai mokomų mažų šunų, mėgstantis triukus ir dėmesį — dresuojamumo įvertis 4 iš 5 yra aukštas mažai veislei.
Charakteris ir elgesys
Bišonas linksmas, švelnus ir stebėtinai neagresyvus. Jis nėra sargas ir svetimą pasitiks vizginimu. Judrumo įvertis 3 iš 5: namuose žaismingas, bet ilgų žygių nereikalauja, todėl tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Skirtingai nuo daugelio mažų veislių, bišonas loja saikingai. Užtat jis labai orientuotas į žmogų ir nemėgsta likti vienas — tai pagrindinis dalykas, kurį reikia įvertinti prieš perkant.
Su vaikais
Viena tinkamiausių mažų veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Bišonas kantrus, žaismingas ir nelinkęs griebti dantimis. Sveria 3–6 kilogramus, todėl tvirtesnis nei jorkas ar čihuahua, bet vaikus vis tiek reikia išmokyti nekelti šuns netinkamai.
Su kitais gyvūnais
Sutaria beveik su visais. Su katėmis ir kitais šunimis konfliktų kyla retai, o grobio instinktas silpnas, todėl net smulkūs augintiniai bišonui mažai įdomūs. Tai viena sugyvenamiausių veislių daugiagyvūnėje šeimoje.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Bišonas per šimtmečius buvo veisiamas būti su žmogumi, todėl paliktas vienas ilgesniam laikui pradeda kaukti arba niokoti daiktus. Realus maksimumas — 4–5 valandos. Šeimoms, kur visi dirba iki vakaro be galimybės pareiti, ši veislė netinka.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Užtenka dviejų 20–30 minučių pasivaikščiojimų per dieną plius žaidimų namuose. Bišonas nėra ištvermės šuo, bet mielai eina kartu ir prisitaiko prie šeimininko tempo.
Dresūra šiai veislei yra malonumas. Bišonas mokosi greitai, mėgsta triukus ir dirba už pagyrimą. Griežtumas visiškai netinka — šuo jautrus ir nuo pakelto balso užsidaro. Svarbiausia išmokyti ramiai likti vienam: tai daroma palaipsniui, pradedant nuo kelių minučių ir ilginant laiką.
Tualeto įpročiai formuojasi lėčiau nei didelėse veislėse, dažniausiai per 6–10 savaičių nuoseklaus darbo.
Mityba
Bišonai linkę į maisto alergijas, pasireiškiančias odos niežuliu, ausų uždegimais ir ašarojimu. Jei simptomai kartojasi, dažniausiai pereinama prie riboto ingredientų skaičiaus pašaro. Antsvorio rizika vidutinė, bet porcijas vis tiek verta matuoti.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras mažų veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Stebima odos reakcija į pašarą |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Porcija sveriama, skanėstai iš dienos normos |
Kailio priežiūra
Čia slypi pagrindinis veislės reikalavimas. Šėrimosi įvertis 1 iš 5 — bišonas praktiškai nesišeria, nes iškritę plaukai lieka garbanotame kailyje. Būtent todėl priežiūros įvertis maksimalus, 5 iš 5: nešukuotas kailis per kelias dienas susivelia į kietą veltinį prie odos, kurį tenka nukirpti mašinėle.
Šukuoti reikia kasdien arba bent kas antrą dieną, iki pat odos, o ne tik paviršių. Kirpykla reikalinga kas 4–6 savaites ir Lietuvoje kainuoja apie 30–50 eurų. Maudyti kas 3–4 savaites, po to būtinai išdžiovinti ir iššukuoti.
Atskira problema — ašarų dėmės po akimis. Baltame kailyje jos matomos ryškiai, todėl akių sritį reikia valyti kasdien drėgna servetėle.
Būdingos sveikatos problemos
Odos ir maisto alergijos
Dažniausia veislės problema. Požymiai: kasymasis, paraudusi oda tarp pirštų, pasikartojantys ausų uždegimai. Valdoma pašaro keitimu ir priežiūra, bet dažniausiai visą gyvenimą, todėl tai nuolatinė biudžeto eilutė.
Girnelės išnirimas
Būdinga mažoms veislėms: šuo staiga pakelia užpakalinę koją, kelis žingsnius šokuoja ir vėl eina normaliai. Prevencija — normalus svoris ir vengimas šokinėti nuo baldų.
Ašarų kanalų ir akių problemos
Užsikimšę ašarų kanalai sukelia nuolatinį ašarojimą ir dėmes. Kartais pasitaiko ir katarakta vyresniems šunims. Nuolatinis ašarojimas su paraudimu jau nėra kosmetinis klausimas — reikia veterinaro apžiūros.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 700–1300 eurų. Bišonai Lietuvoje veisiami rečiau nei jorkai ar špicai, todėl kartais tenka palaukti vados.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 700–1300 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Kirpimas kirpykloje | 30–50 € | Kas 4–6 savaites |
| Pašaras | 18–30 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 10–18 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 50–85 eurus per mėnesį. Didžiausia dalis tenka ne maistui, o kirpyklai — per metus tai apie 250–500 eurų.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas neatiduoda šuniuko anksčiau nei 10 savaičių, rodo motiną ir atvirai kalba apie alergijų dažnumą veislėje. Jis paklaus, ar suprantate kailio priežiūros reikalavimus, ir dažnai parodys, kaip teisingai šukuoti.
Įtarimą kelia siūlomi spalvoti bišonai: veislės standartas leidžia tik baltą spalvą, o kreminiai ar rusvi atspalviai priimtini tik šuniukams ir turi išnykti augant. Taip pat venkite veisėjų, kurie žada, kad šuo „nereikalauja jokios priežiūros”.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Namuose paruoškite gulimą vietą, tualeto vietą ir tokį patį pašarą, kokį šuniukas gavo veislyne. Iš karto įsigykite šukas su metaliniais dantukais ir pradėkite šukuoti kasdien po kelias minutes, net jei kailis dar trumpas — taip šuo pripranta prie procedūros, kuri jį lydės visą gyvenimą.
Pirmasis vizitas į kirpyklą rekomenduojamas apie 4–5 mėnesius, dar prieš kailio pasikeitimą į suaugusiojo. Ankstyvas apsilankymas be rimtos procedūros padeda šuniui priprasti prie džiovintuvo ir mašinėlės garso.
Nuo pirmų dienų palaipsniui mokykite likti vienam: išeikite kelioms minutėms, grįžkite ramiai, be sveikinimosi ceremonijų, ir laiką ilginkite. Bišonui tai svarbiausias įgūdis — atsiskyrimo nerimas šioje veislėje yra dažniausia elgesio problema.
Ką realiai reiškia hipoalergiškumas
Bišonas dažnai reklamuojamas kaip hipoalergiška veislė, tačiau visiškai hipoalergiškų šunų nėra. Alergiją sukelia ne plaukai, o baltymai šuns seilėse, šlapime ir odos žvyneliuose. Bišono privalumas tas, kad iškritę plaukai su prilipusiais žvyneliais lieka garbanotame kailyje, o ne pasklinda po namus.
Praktiškai tai reiškia, kad daliai alergiškų žmonių bišonas tinka, bet ne visiems. Prieš įsigyjant verta kelis kartus pabendrauti su suaugusiu šios veislės šunimi ir pastebėti savo reakciją — geriau kito šeimininko namuose, kur alergenų yra susikaupę realiai.
Reikšminga ir priežiūra: kuo dažniau šuo maudomas ir šukuojamas, tuo mažiau alergenų kaupiasi kailyje. Alergiškoje šeimoje bišoną taip pat verta neįsileisti į miegamąjį — tai paprasčiausia ir veiksmingiausia priemonė.
Kam ši veislė netinka
Bišonas frizė netinka tiems, kurie negali kas 4–6 savaites nuvežti šuns į kirpyklą ir kasdien šukuoti, dirba ilgas dienas ne namuose arba ieško sargo. Ieškantiems panašaus charakterio, bet paprastesnės priežiūros šuns, verta pažiūrėti į bostono terjerą arba kavalierių.
