Pudelis yra viena protingiausių šunų veislių pasaulyje ir kartu viena iš nedaugelio, kurios kailis praktiškai nesišeria. Dėl to jį dažnai renkasi alergiją turintys žmonės. Charakteriu tai energingas, noriai bendradarbiaujantis šuo, o ne dekoratyvus kambarinis augintinis, kaip mano daugelis — pudelio kirpimo tradicija atsirado iš darbo vandenyje, ne iš mados.
Veislės kilmė ir paskirtis
Pudelis kilęs iš Vokietijos, kur dirbo kaip vandens paukščių atnešėjas — vokiškas žodis pudeln reiškia taškytis vandenyje. Vėliau veislė išpopuliarėjo Prancūzijoje, todėl dažnai laikoma prancūziška.
Garsusis kirpimas su nukirptu kūnu ir paliktomis kuokštėmis ant sąnarių bei krūtinės turėjo praktinę paskirtį: sumažinti kailio svorį vandenyje, bet apsaugoti gyvybiškai svarbias sritis nuo šalčio. Vėliau, XVIII–XIX a., pudeliai dirbo cirkuose, o iš to liko meilė triukams ir mokymuisi.
Charakteris ir elgesys
Pudelis protingas, jautrus ir stipriai orientuotas į žmogų. Jis nuolat stebi šeimininką ir noriai vykdo komandas — dresuojamumo įvertis maksimalus, 5 iš 5. Judrumo įvertis 4 iš 5: veislė aktyvesnė, nei tikisi dauguma.
Pudeliai garsėja gebėjimu perskaityti šeimininko nuotaiką. Jie jautrūs tonui ir nuo griežtumo užsidaro, o nuo įtampos namuose tampa nervingi.
Praktinis dalykas: nuobodžiaujantis pudelis greitai išmoksta netinkamų įpročių — atidaryti dureles, loti dėmesiui ar vogti daiktus.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Pudelis žaismingas, kantrus ir neagresyvus. Mažesnių atmainų šunys trapesni, todėl vaikus reikia išmokyti kelti juos atsargiai arba geriau nekelti iš viso.
Su kitais gyvūnais
Sutaria gerai su šunimis ir katėmis, konfliktų kelia retai. Medžioklinis instinktas nukreiptas į atnešimą, ne į grobio persekiojimą, todėl smulkūs augintiniai dažniausiai saugūs.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai arba prasčiau. Pudelis stipriai orientuotas į žmogų, todėl ilgą vienatvę pakelia sunkiai. Realus maksimumas — 5 valandos gerai pakrautam šuniui.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia dviejų 40 minučių pasivaikščiojimų per dieną plius protinio darbo. Pudeliai mėgsta vandenį ir noriai plaukioja — tai puikus krūvis be sąnarių apkrovos.
Dresūra šiai veislei yra malonumas ir būtinybė vienu metu. Pudelis lengvai išmoksta triukus, puikiai tinka agility bei paklusnumo sportui, o dešimt minučių protinio darbo pavargina jį labiau nei pusvalandis bėgimo.
Griežtumas netinka kategoriškai — veislė jautri ir nuo pakelto balso praranda pasitikėjimą.
Mityba
Pudeliai retai persivalgo, bet po sterilizacijos porcijas verta koreguoti. Stambiosios atmainos šunims aktuali skrandžio užsisukimo rizika, todėl jiems reikia šerti du kartus per dieną ir palikti ramybėje valandą po valgio.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras pagal atmainos dydį |
| 4–8 mėn. | 3 | Stebimas tolygus augimas |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Ramybė po valgio stambiosioms atmainoms |
Kailio priežiūra
Čia slypi pagrindinis veislės reikalavimas. Kailis garbanotas, tankus, be pavilnos — jis nesišeria, nes iškritę plaukai lieka garbanose. Šėrimosi įvertis 1 iš 5, o priežiūros — maksimalus, 5 iš 5.
Šukuoti reikia kasdien arba bent kas antrą dieną, iki pat odos. Nešukuotas kailis per kelias dienas susivelia į kietą veltinį, kurio iššukuoti nebeįmanoma — tenka kirpti mašinėle.
Kirpykla reikalinga kas 6–8 savaites ir Lietuvoje kainuoja apie 35–60 eurų, priklausomai nuo dydžio. Dauguma šeimininkų renkasi praktišką trumpą kirpimą, o ne parodinį.
Ausis reikia apžiūrėti kas savaitę: jos kabančios ir apaugusios plaukais, todėl uždegimai dažni. Akių sritį valyti kasdien, ypač šviesiems šunims.
Būdingos sveikatos problemos
Adisono liga
Antinksčių hormonų trūkumas, kuriam pudeliai linkę labiau nei dauguma veislių. Simptomai neaiškūs: vangumas, vėmimas, apetito praradimas, silpnumas, kurie ateina ir praeina. Nustatoma kraujo tyrimais, o gydoma vaistais visą gyvenimą — diagnozavus liga gerai valdoma.
Akių ligos
Veislėje pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija ir katarakta. PRA nustatoma DNR testu, kurį atsakingi veisėjai atlieka tėvams. Pirmieji požymiai — prastesnė orientacija prieblandoje.
Girnelės išnirimas ir sąnarių problemos
Mažesnėms atmainoms būdingas girnelių išnirimas, stambiosioms — klubų displazija ir skrandžio užsisukimo rizika. Atsakingi veisėjai tikrina tėvus pagal atmainai aktualius tyrimus.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 700–1400 eurų. Kaina priklauso nuo atmainos ir spalvos, o mažesnės atmainos dažnai kainuoja brangiau.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 700–1400 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Kirpimas kirpykloje | 35–60 € | Kas 6–8 savaites |
| Pašaras | 30–50 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 13–22 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 60–95 eurus per mėnesį. Didžiausia papildoma eilutė yra kirpykla — per metus apie 300–500 eurų.
Keturios pudelių atmainos
Pudeliai skirstomi pagal ūgį į keturias atmainas, o charakteris visoms panašus. Didysis pudelis siekia 45–60 centimetrų ir yra ramiausias bei ištvermingiausias, tinkantis aktyviam gyvenimui ir sportui.
Vidutinis pudelis, apie 35–45 centimetrų, yra universalus kompromisas: pakankamai tvirtas šeimai ir pakankamai kompaktiškas butui. Mažasis, arba miniatiūrinis, siekia 28–35 centimetrus, o nykštukinis, arba toy, — iki 28.
Praktinė taisyklė: kuo mažesnė atmaina, tuo daugiau ortopedinių ir dantų problemų. Mažiausios atmainos taip pat trapesnės šeimoms su vaikais. Jei dydis nėra principinis, vidutinis pudelis dažniausiai yra sveikiausias pasirinkimas.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia akių tyrimų rezultatus, o pagal atmainą — girnelių arba klubų vertinimus. Jis taip pat paaiškins kailio priežiūros reikalavimus ir paklaus, ar suprantate, kiek laiko bei pinigų jiems reikės.
Įtarimą kelia teiginiai, kad pudelio kirpti nereikia, ir vadinamųjų dizainerinių mišrūnų — pudelio ir kitos veislės kryžių — pardavimas kaip grynaveislių šunų. Šuniukai atiduodami nuo 8–10 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Iš karto įsigykite metalines šukas ir pradėkite šukuoti kasdien po kelias minutes, net jei kailis dar trumpas — tai svarbiausias įprotis visam gyvenimui.
Pirmąjį vizitą į kirpyklą suplanuokite apie 4–5 mėnesius, dar prieš kailio pasikeitimą į suaugusiojo. Ankstyvas apsilankymas be rimtos procedūros padeda priprasti prie džiovintuvo ir mašinėlės garso.
Protinį darbą pradėkite iš karto: vardo mokymas, paieškos žaidimai, paprasti triukai. Pudelis, kuris negauna protinio krūvio, jį susikuria pats.
Taip pat verta palaipsniui mokyti likti vienam — pradedant nuo kelių minučių ir ilginant laiką.
Dizaineriniai mišrūnai su pudeliu
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo pudelio ir kitų veislių kryžiai: labradudelis, goldendudelis, kavapu ir panašūs. Jie dažnai reklamuojami kaip veislės, nors nėra pripažinti nė vienos kinologų organizacijos.
Pagrindinis pažadas — nesišeriantis kailis su kitos veislės charakteriu. Problema ta, kad pirmos kartos mišrūnuose savybės pasiskirsto nenuspėjamai: dalis šuniukų paveldi pudelio kailį, dalis — besišerantį. Tas pats galioja charakteriui ir dydžiui.
Antra problema yra sveikata. Rimti veisėjai tiria tėvus pagal abiejų veislių ligas, tačiau mišrūnų veisimu dažnai užsiima žmonės be jokių tyrimų, o kaina neretai būna didesnė nei grynaveislio pudelio.
Praktinė išvada: jei norite nesišeriančio šuns su nuspėjamu kailiu ir charakteriu, grynaveislis pudelis yra saugesnis pasirinkimas. Jei vis dėlto renkatės mišrūną, reikalaukite abiejų tėvų sveikatos tyrimų taip pat, kaip iš grynaveislio šuns veisėjo.
Kam ši veislė netinka
Pudelis netinka tiems, kurie negali kasdien šukuoti ir kas 6–8 savaites vežti šuns į kirpyklą, ilgas dienas praleidžia ne namuose arba ieško šuns, kuriam nereikia protinio krūvio. Ieškantiems nesišeriančio šuns su paprastesne priežiūra, verta pažiūrėti į bišoną frizė; ieškantiems protingo šuns su įprastu kailiu — į šeltį.
