Maltietis yra vienas seniausių kompanioninių šunų — mažas, baltas, šilkinio kailio ir beveik nesišeriantis. Dėl to jį dažnai renkasi alergiją turintys žmonės ir tie, kuriems plaukai ant baldų yra problema. Kaina už tai — kailis, kurį reikia šukuoti kasdien, ir kirpykla kas 6–8 savaites.
Veislės kilmė ir paskirtis
Maltiečio protėviai Viduržemio jūros regione buvo laikomi jau antikos laikais — jie minimi graikų ir romėnų šaltiniuose kaip kilmingųjų moterų kompanionai. Veislė niekada neturėjo darbinės paskirties.
Ši istorija paaiškina charakterį: maltietis per tūkstantmečius buvo veisiamas vienam tikslui — būti šalia žmogaus. Todėl jis stipriai prisiriša ir prasčiau pakelia vienatvę nei darbinės veislės.
Charakteris ir elgesys
Maltietis gyvybingas, draugiškas ir prisirišęs prie šeimos. Jis mėgsta žaisti, bet greitai nurimsta ir didžiąją dienos dalį praleidžia šalia žmogaus. Judrumo įvertis 3 iš 5.
Veislė savimi pasitikinti ir dažnai nesuvokia savo dydžio — mažas šuo gali drąsiai loti į kur kas didesnį. Tai viena iš dviejų dažnų elgesio problemų; antra yra lojimas į buto duris ir praeivius, su kuriuo reikia dirbti nuo šuniukystės.
Dar viena klaida, kurią daro daugelis šeimininkų — nuolatinis nešiojimas ant rankų. Maltietis, kuris niekada nevaikšto pats, tampa nervingas ir ima kandžiotis iš baimės.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 4 iš 5. Maltietis draugiškas ir žaismingas, bet sveria vos 3–4 kilogramus ir yra fiziškai trapus: nukritęs nuo rankų ar sofos gali susilaužyti koją. Su vyresniais, ramiais vaikais sutaria puikiai; šeimoms su ikimokyklinukais reikia atsargumo.
Su kitais gyvūnais
Sutaria gerai su katėmis ir kitais šunimis, ypač jei augo kartu. Grobio instinktas silpnas. Lauke su dideliais šunimis reikia atsargumo — ne dėl maltiečio charakterio, o dėl dydžio skirtumo.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Tai kompanioninė veislė, todėl paliktas vienas ilgesniam laikui maltietis kaukia arba loja. Realus maksimumas — 4–5 valandos. Šeimoms, kur visi dirba iki vakaro, veislė tinka prastai be papildomo sprendimo.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Užtenka dviejų 20–30 minučių pasivaikščiojimų per dieną. Svarbu, kad šuo eitų pats: vaikščiojimas duoda ne tik krūvį, bet ir socializaciją.
Žiemą Lietuvoje reikia kombinezono — kailis neturi pavilnos, todėl maltietis greitai peršąla. Po pasivaikščiojimo šlapiu oru baltą kailį reikia nuvalyti ir išdžiovinti.
Dresuojamumas 3 iš 5. Maltietis supranta greitai, bet gali būti užsispyręs. Svarbiausios komandos: lojimo nutraukimas, šaukimas ir ramus elgesys sutinkant svečius. Tualeto įpročiai formuojasi lėčiau nei didelėse veislėse — mažas šlapimo pūslės tūris reiškia dažnesnius išvedimus.
Mityba
Maltiečių šuniukams, kaip ir kitoms labai mažoms veislėms, pavojinga hipoglikemija, todėl ilgos pertraukos tarp šėrimų netinka. Suaugusiam šuniui užtenka labai mažos porcijos, o kiekvienas skanėstas sudaro didelę dienos normos dalį.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4–5 | Ilgos pertraukos pavojingos dėl hipoglikemijos |
| 4–8 mėn. | 3–4 | Smulkūs grūdeliai mažoms veislėms |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Kietas pašaras dantų sveikatai |
Kailio priežiūra
Čia slypi pagrindinis veislės reikalavimas. Kailis ilgas, šilkinis, be pavilnos — jis nesišeria, bet auga nuolat, kaip žmogaus plaukai. Šėrimosi įvertis 1 iš 5, priežiūros — maksimalus, 5 iš 5.
Šukuoti reikia kasdien, ne kartą per savaitę. Praleidus kelias dienas kailis susivelia į kuokštus, kuriuos vėliau tenka iškirpti. Šukuoti reikia sluoksniais, nuo odos į išorę, prilaikant plaukų pagrindą.
Kirpimas kirpykloje reikalingas kas 6–8 savaites ir Lietuvoje kainuoja apie 30–50 eurų. Dauguma šeimininkų renkasi trumpą, praktišką kirpimą — ilgą parodinį kailį realiai išlaiko tik parodų dalyviai. Maudyti reikia kas 2–3 savaites, po to būtinai išdžiovinti.
Ašarų dėmės po akimis baltame kailyje matomos ryškiai, todėl akių sritį reikia valyti kasdien drėgna servetėle be alkoholio.
Būdingos sveikatos problemos
Girnelės išnirimas
Dažniausia mažų veislių ortopedinė problema. Šuo staiga pakelia užpakalinę koją, kelis žingsnius šokuoja ir vėl eina normaliai. Lengvi atvejai valdomi svorio kontrole ir vengiant šuolių nuo baldų, sunkesniems reikia operacijos, kainuojančios apie 500–900 eurų.
Trachėjos kolapsas
Trachėjos žiedai susilpnėja, atsiranda sausas kosulys, primenantis gagenimą. Būtent dėl to maltiečius reikia vedžioti su petnešomis, o ne antkakliu — spaudimas ant kaklo problemą blogina.
Dantų ligos
Dėl mažo žandikaulio dantys auga tankiai, o pieniniai dažnai neiškrenta laiku. Dantis reikia valyti kelis kartus per savaitę, o profesionalus valymas su narkoze kainuoja apie 120–250 eurų ir daugumai maltiečių prireikia kas 1–2 metus.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 600–1200 eurų. Kaip ir kitose mažose veislėse, verta vengti vadinamųjų mini ar kišeninių šuniukų — standartas numato 3–4 kilogramų svorį, o dirbtinai mažinami šunys gyvena trumpiau.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 600–1200 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Kirpimas kirpykloje | 30–50 € | Kas 6–8 savaites |
| Pašaras | 15–25 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 10–18 € | Per mėnesį |
| Dantų valymas su narkoze | 120–250 € | Kas 1–2 metus |
Realus išlaikymas siekia apie 45–75 eurus per mėnesį. Maistui maltietis suėda mažai, bet kirpykla ir dantų priežiūra šį skirtumą atsveria.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas neatiduoda šuniuko anksčiau nei 10–12 savaičių, rodo motiną ir kalba apie girnelių bei dantų problemas. Jis taip pat paaiškins, kiek laiko ir pinigų reikės kailio priežiūrai.
Įtarimą kelia reklama apie kišeninius šuniukus ir teiginiai, kad maltiečio kirpti nereikia. Šuniukai atiduodami čipuoti, vakcinuoti ir su kilmės dokumentais.
Nesišerianti nereiškia hipoalergiška
Maltietis dažnai reklamuojamas kaip tinkamas alergiškiems žmonėms, tačiau visiškai hipoalergiškų šunų nėra. Alergiją sukelia ne plaukai, o baltymai šuns seilėse ir odos žvyneliuose.
Veislės privalumas realus, bet kitoks: iškritę plaukai su prilipusiais žvyneliais lieka kailyje ir nepasklinda po namus. Todėl daliai alergiškų žmonių maltietis tinka geriau nei besišerianti veislė, bet ne visiems.
Prieš įsigyjant verta kelis kartus pabendrauti su suaugusiu šios veislės šunimi kito šeimininko namuose. Alergenų kiekį namuose mažina reguliarus maudymas, kasdienis šukavimas ir taisyklė neįsileisti šuns į miegamąjį.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 10–12 savaičių. Ankstesnis atskyrimas nuo motinos mažoms veislėms pavojingas dėl hipoglikemijos rizikos.
Namuose paruoškite šiltą gulimą vietą be skersvėjo ir šerkite 4–5 kartus per dieną be ilgų pertraukų. Jei šuniukas tampa mieguistas, netvirtai stovi ar dreba, tai gali būti cukraus kritimas — ant dantenų patepamas gliukozės gelis ir skambinama veterinarui.
Nuo pirmos dienos pratinkite prie šukavimo ir nagų kirpimo, o pirmąjį vizitą į kirpyklą suplanuokite apie 4–5 mėnesius. Iš karto naudokite petnešas vietoj antkaklio ir įveskite taisyklę neužšokti ant sofos bei nešokti nuo jos žemyn.
Kam ši veislė netinka
Maltietis netinka tiems, kurie negali kasdien šukuoti ir kas 6–8 savaites vežti šuns į kirpyklą, ilgas dienas praleidžia ne namuose arba turi labai mažų vaikų. Ieškantiems panašaus nesišeriančio šuns su paprastesne priežiūra, verta pažiūrėti į bišoną frizė; ieškantiems mažo šuns be kirpyklos poreikio — į čihuahua.
