Anglų kokerspanielis yra vienas linksmiausių ir švelniausių vidutinio dydžio šunų — nuolat vizginantis uodegą, draugiškas su visais ir puikiai sutariantis su vaikais. Jis pakankamai kompaktiškas butui, bet turi tikro medžioklinio šuns energiją. Du dalykai, kuriuos perkant reikia žinoti: ausys reikalauja nuolatinės priežiūros, o kailį tenka kirpti kas 6–8 savaites.
Veislės kilmė ir paskirtis
Spanieliai Anglijoje medžiojo paukščius dar viduramžiais, o XIX a. jie buvo suskirstyti pagal dydį ir darbą. Mažesnieji, medžioję slankas — angliškai woodcock — gavo kokerspanielio vardą.
Šuns užduotis buvo išbaidyti paukštį iš tankumyno ir po šūvio jį atnešti. Darbas vyko arti medžiotojo, todėl veislė išliko orientuota į žmogų ir lengvai valdoma. Šiandien kokerspanieliai skirstomi į darbines ir parodines linijas: darbinės lieknesnės ir judresnės, parodinės su vešlesniu kailiu ir ramesnės.
Charakteris ir elgesys
Kokerspanielis švelnus, socialus ir stipriai prisirišęs prie šeimos. Jis retai rodo agresiją, todėl sargybai netinka. Judrumo įvertis 4 iš 5: šuniui reikia realaus judėjimo, nors namuose jis dažniausiai ramus.
Veislei būdingas jautrumas. Pakeltas balsas kokerspanielį prislegia, o griežti metodai dresūroje duoda priešingą rezultatą. Kita savybė — nosies darbas: užuodęs įdomų kvapą šuo gali trumpam nustoti reaguoti į šeimininką, nors ne taip stipriai kaip biglis.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Kokerspanielis kantrus, žaismingas ir pakankamai tvirtas. Vaikus verta išmokyti nekelti šuns už kūno vidurio ir netrukdyti jam ilsėtis, nes veislė jautri netikėtam prisilietimui miegant.
Su kitais gyvūnais
Sutaria gerai su kitais šunimis ir katėmis, ypač jei augo kartu. Medžioklinis instinktas nukreiptas į paukščius, todėl naminių paukščių ar smulkių graužikų šalia laikyti nerekomenduojama.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugęs, pakrautas šuo išbūna 5–6 valandas. Kokerspanielis stipriai orientuotas į žmogų, todėl ilgesnė vienatvė be krūvio dažnai baigiasi kaukimu ar daiktų graužimu. Veislė netinka laikyti kieme atskirai nuo šeimos.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia dviejų 40 minučių pasivaikščiojimų per dieną plius nosies darbo. Kokerspanieliai mėgsta vandenį ir noriai plaukioja — tai puikus krūvis be sąnarių apkrovos. Po maudynių būtina išdžiovinti ausis.
Dresuojamumas 4 iš 5. Šuo nori bendradarbiauti ir mokosi noriai už skanėstus bei pagyrimą. Svarbiausios komandos: šaukimas, ramus sveikinimasis ir vaikščiojimas netempiant pavadėlio. Kokerspanieliai taip pat linkę entuziastingai šokinėti ant žmonių — tai verta atmokyti anksti.
Mityba
Veislė linkusi į antsvorį, ypač parodinės linijos šunys ir sterilizuoti augintiniai. Porcijas būtina sverti. Kokerspanieliams taip pat pasitaiko maisto alergijų, pasireiškiančių odos niežuliu ir pasikartojančiais ausų uždegimais.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras vidutinių veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Stebima odos ir ausų reakcija į pašarą |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Siauras, gilus dubenėlis, kad ausys nekristų į maistą |
Praktinė smulkmena: kokerspanieliui verta įsigyti specialų siaurą dubenėlį arba naudoti ausų gumelę šėrimo metu, kitaip ilgos ausys nuolat kabo maiste.
Kailio priežiūra
Kailis vidutinio ilgio, šilkinis, su vešliomis plunksnomis ant ausų, kojų ir pilvo. Šėrimosi įvertis 4 iš 5, priežiūros — taip pat 4. Šukuoti reikia 3–4 kartus per savaitę, ypatingą dėmesį skiriant sričiai už ausų, pažastims ir kojų plunksnoms, kur kailis velias greičiausiai.
Kirpimas kirpykloje reikalingas kas 6–8 savaites ir Lietuvoje kainuoja apie 35–55 eurus. Darbinių linijų šunys kertami trumpiau ir praktiškiau. Maudyti kas 4–6 savaites, po to būtinai išdžiovinti.
Būdingos sveikatos problemos
Ausų uždegimai
Dažniausia veislės problema. Ilgos, kabančios, kailiu apaugusios ausys prastai vėdinamos, todėl drėgmė ir ausų sieros kaupimasis sukelia uždegimus. Požymiai: kratymas galva, kasymasis, nemalonus kvapas, rudos išskyros. Prevencija — apžiūra kas savaitę, valymas pagal poreikį ir džiovinimas po maudynių.
Akių ligos
Veislėje pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija, katarakta ir vokų problemos. PRA nustatoma DNR testu, kurį atsakingi veisėjai atlieka tėvams. Pirmieji požymiai — prastesnė orientacija prieblandoje.
Paveldima nefropatija
Inkstų liga, pasireiškianti jauniems šunims padidėjusiu gėrimu, dažnu šlapinimusi ir svorio kritimu. Nustatoma DNR testu. Tai dar viena priežastis rinktis veislyną su tirtais tėvais.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 600–1200 eurų. Lietuvoje veislė veisiama plačiai, todėl pasiūla gera.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 600–1200 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Kirpimas kirpykloje | 35–55 € | Kas 6–8 savaites |
| Pašaras | 30–45 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 13–22 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 55–90 eurų per mėnesį. Didžiausia papildoma eilutė yra kirpykla — per metus apie 250–400 eurų.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia akių ir nefropatijos DNR testų rezultatus, skiria darbines ir parodines linijas ir klausia apie jūsų gyvenimo būdą. Jis taip pat paaiškins, kiek laiko ir pinigų reikės kailio priežiūrai.
Įtarimą kelia teiginiai, kad kokerspanielio kirpti nereikia, arba kad ausų problemos veislėje neaktualios. Šuniukai atiduodami nuo 8 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Spalvos ir linijos
Kokerspanieliai būna vienspalviai — juodi, rudi, auksiniai — ir margi, vadinamieji rodanai bei dėmėtieji. Spalva sveikatos nelemia, nors vienspalviai auksiniai šunys retkarčiais siejami su jautresne oda.
Svarbesnis pasirinkimas yra linija. Darbinės linijos kokerspanielis energingesnis, ištvermingesnis ir su trumpesniu, praktiškesniu kailiu — jis tinka aktyviam žmogui ar medžiotojui. Parodinės linijos šuo ramesnis, bet jo vešlus kailis reikalauja daugiau priežiūros. Perkant verta paklausti veisėjo tiesiai, kuriai linijai priklauso tėvai.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Nuo pirmos dienos pratinkite prie ausų apžiūros, šukavimo ir letenų lietimo — kokerspanielis šias procedūras patirs visą gyvenimą, todėl priešinimasis vėliau kainuotų brangiai.
Pirmasis vizitas į kirpyklą rekomenduojamas apie 4–5 mėnesius, dar prieš kailio pasikeitimą į suaugusiojo. Ankstyvas apsilankymas be rimtos procedūros padeda priprasti prie džiovintuvo garso.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais reikia riboti, o socializaciją baigti iki 16 savaitės. Kokerspanieliai draugiški nuo prigimties, todėl etapas paprastas, bet svarbus pratinant prie miesto garsų, vandens ir kitų šunų.
Ausų priežiūra žingsnis po žingsnio
Kadangi ausų uždegimai yra dažniausia veislės problema, verta turėti aiškią rutiną. Kartą per savaitę pakelkite ausies kaušelį ir apžiūrėkite vidų: sveika ausis yra šviesiai rausva, be kvapo ir be išskyrų.
Valyti reikia tik tada, kai matomas sieros perteklius, o ne profilaktiškai kas kelias dienas — per dažnas valymas erzina odą. Naudojamas veterinarijos ausų valiklis: skysčio įlašinama į ausies kanalą, ausies pagrindas trumpai pamasažuojamas, o šuniui leidžiama pakratyti galvą. Tada minkšta servetėle nušluostoma tik matoma dalis. Vatos pagaliukų kišti į kanalą negalima.
Po kiekvieno plaukiojimo ausis būtina nusausinti. Dalis šeimininkų taip pat iškerpa plaukelius ausies kanalo angoje — tai pagerina vėdinimąsi, bet pirmą kartą verta paprašyti, kad parodytų kirpėjas ar veterinaras.
Į veterinarą reikia kreiptis, jei atsiranda nemalonus kvapas, rudos ar pūlingos išskyros, patinimas arba šuo nuolat kratosi ir kasosi. Užleistas ausies uždegimas gydomas ilgai ir kartojasi.
Kam ši veislė netinka
Anglų kokerspanielis netinka tiems, kurie negali kas 6–8 savaites nuvežti šuns į kirpyklą ir kas savaitę tikrinti ausų, ilgas dienas praleidžia ne namuose arba ieško sargo. Ieškantiems panašaus charakterio, bet paprastesnės priežiūros šuns, verta pažiūrėti į biglį arba labradorą.
