Amerikiečių Stafordšyro terjeras yra raumeningas, energingas ir stebėtinai prisirišęs prie žmonių šuo — tipiškas atstovas svetimą pasitinka vizginimu, o ne įtarumu. Kartu tai veislė su sudėtinga istorija ir ryškiu terjerinio charakterio bruožu: nesutarimais su kitais šunimis. Lietuvoje jai gali būti taikomi papildomi laikymo reikalavimai, kuriuos būtina pasitikrinti prieš įsigyjant.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislės protėviai — Anglijos buldogų ir terjerų mišinys, XIX a. naudotas kovoms. Emigrantams juos atvežus į JAV, šunys buvo stambinami ir naudojami ūkiuose: saugojo sodybas, gaudė graužikus ir padėjo su gyvuliais.
1936 m. veislė pripažinta kaip amerikiečių Stafordšyro terjeras ir toliau veisiama kaip parodinis bei kompanioninis šuo. Svarbus istorinis faktas: veislės standartas visada reikalavo draugiškumo žmonėms, nes kovų metu šeimininkai turėdavo saugiai išskirti šunis rankomis.
Charakteris ir elgesys
Amerikiečių Stafordšyro terjeras energingas, linksmas ir itin orientuotas į žmones. Jis prisiriša prie visos šeimos ir dažnai elgiasi kaip kur kas mažesnis šuo — bando atsisėsti ant kelių ir glaustosi. Judrumo įvertis 5 iš 5: šuniui reikia rimto kasdienio krūvio.
Veislė pasižymi atkaklumu — terjerinis bruožas, dėl kurio šuo įsitraukia į veiklą visiškai. Tai naudinga dresūroje, bet reiškia, kad nuobodžiaujantis amstafas suranda užsiėmimą pats.
Kaip sargas jis prastas: dauguma atstovų svetimą sutinka džiaugsmingai.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 4 iš 5. Su savo šeimos vaikais šuo kantrus ir žaismingas. Rizika fizinė: 25–32 kilogramų raumeningas šuo žaisdamas gali partrenkti. Kaip ir su bet kuria galinga veisle, mažų vaikų su šunimi be priežiūros palikti nereikėtų.
Su kitais gyvūnais
Tai silpnoji veislės vieta. Nesutarimai su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties, yra dažni ir gali kilti staiga net gerai socializuotam šuniui. Daugelis patyrusių šeimininkų nepalieka amstafo su kitais šunimis be priežiūros ir vengia šunų aikštelių.
Grobio instinktas stiprus, todėl kates ir smulkius gyvūnus veislė dažnai persekioja. Tai ne auklėjimo trūkumas, o prigimtis, kurią galima tik valdyti.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Gerai pakrautas suaugęs šuo išbūna 5–6 valandas. Amstafas stipriai orientuotas į žmones, o nuobodžiaudamas graužia daiktus. Veislė netinka laikyti kieme: trumpas kailis be pavilnos neapsaugo nuo šalčio.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 1,5–2 valandų judėjimo per dieną plius protinio darbo. Puikiai tinka paklusnumo pratimai, nosies darbas, traukimo pratimai su specialiais diržais ir aportavimas su taisyklėmis.
Dresuojamumas 4 iš 5. Amstafas nori bendradarbiauti ir mokosi greitai už skanėstus bei pagyrimą. Griežta jėga netinka. Svarbiausios komandos: patikimas šaukimas, ramus sveikinimasis ir gebėjimas nutraukti veiklą komanda.
Socializacija iki 16 savaitės būtina, o darbas su kitų šunų tolerancija tęsiasi visą gyvenimą. Praktinė rekomendacija: šunį mieste vedžioti su pavadėliu ir tvirtomis petnešomis visada.
Teisinės pareigos Lietuvoje
Lietuvoje kai kurioms veislėms taikomi papildomi laikymo reikalavimai, o savivaldybės gali nustatyti savo tvarką. Amerikiečių Stafordšyro terjeras patenka tarp veislių, dėl kurių tvarką būtina pasitikrinti prieš įsigyjant — Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir savo savivaldybėje.
Praktiškai tai gali reikšti registraciją, reikalavimus laikymo vietai, antsnukį viešose vietose ir minimalų šeimininko amžių. Taip pat verta apsvarstyti civilinės atsakomybės draudimą.
Mityba
Amstafai linkę į odos alergijas, pasireiškiančias niežuliu, paraudimu tarp pirštų ir pasikartojančiais ausų uždegimais. Jei simptomai kartojasi, dažniausiai pereinama prie riboto ingredientų skaičiaus pašaro. Raumeningam šuniui reikia kokybiško, baltymingo maisto.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras vidutinių veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Stebima odos reakcija į pašarą |
| 8–14 mėn. | 2–3 | Ribojami šuoliai, kol bręsta sąnariai |
| Nuo 14 mėn. | 2 | Svorio kontrolė — antsvoris apkrauna sąnarius |
Kailio priežiūra
Kailis labai trumpas, glotnus ir priglundantis. Šėrimosi įvertis 2 iš 5, priežiūros — 1 iš 5: tai paprasčiausiai prižiūrima veislė šiame žinyne.
Šukuoti pakanka kartą per savaitę gumine pirštine, maudyti kas 2–3 mėnesius. Nagus kirpti kas 4–6 savaites, ausis apžiūrėti kas savaitę.
Žiemą reikia kombinezono: kailis be pavilnos nuo šalčio neapsaugo. Vasarą šviesios odos šunims saulėje gali nudegti nosis ir ausys.
Būdingos sveikatos problemos
Smegenėlių ataksija
Veislei specifinė paveldima nervų sistemos liga, pasireiškianti suaugusiems šunims: svyruojanti eisena, koordinacijos praradimas, kritimai. Liga progresuoja ir yra nepagydoma, tačiau nustatoma DNR testu, todėl atsakingu veisimu visiškai išvengiama. Tai svarbiausias klausimas veisėjui.
Klubo sąnarių displazija
Pasitaiko dažnai. Atsakingi veisėjai tikrina tėvus ir pateikia HD vertinimus. Prevencija — normalus svoris ir ribotas šuolių krūvis pirmaisiais metais.
Odos alergijos ir širdies ligos
Odos alergijos yra dažniausia kasdienė problema, valdoma pašaro keitimu ir gydymu. Iš širdies ligų veislėje pasitaiko poaortinė stenozė — įgimta yda, nustatoma klausantis širdies ir echoskopija.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 700–1300 eurų. Į biudžetą būtina įskaičiuoti dresūros kursą.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 700–1300 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Paklusnumo kursas | 150–300 € | Pirmaisiais metais |
| Pašaras | 45–70 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 15–25 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 65–100 eurų per mėnesį.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Svarbiausias klausimas: ar tėvai tirti dėl smegenėlių ataksijos DNR testu ir ar galite pamatyti rezultatus. Atsakingas veisėjas taip pat pateikia HD vertinimus ir širdies tyrimo išvadą.
Ne mažiau svarbu leisti pamatyti motiną ir įvertinti jos charakterį: standartas reikalauja draugiškumo žmonėms, todėl baimingas ar agresyvus žmonių atžvilgiu šuo veisimui netinka. Rimtas veisėjas klausinės apie jūsų patirtį ir gyvenimo sąlygas.
Reputacija ir atsakomybė
Ši veislė dažnai minima žiniasklaidoje neigiamame kontekste, o tai turi praktinių pasekmių šeimininkui. Dalis nuomotojų atsisako išnuomoti būstą su tokiu šunimi, dalis draudikų taiko didesnius įkainius, o aikštelėse kiti šeimininkai reaguoja įtariai.
Realiai didžiausia rizika kyla ne iš agresijos žmonėms, o iš konfliktų su kitais šunimis ir iš šuns jėgos. Amstafas, įsitraukęs į muštynes, padaro daugiau žalos nei tokio pat dydžio kita veislė, o atsakomybė visada tenka šeimininkui.
Praktinės išvados paprastos: visada pavadėlis viešumoje, tvirtos petnešos, vengimas šunų aikštelių, dresūros kursas ir civilinės atsakomybės draudimas. Šeimininkas, kuris šių dalykų laikosi, su veisle problemų dažniausiai neturi.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–9 savaičių. Iš karto nuspręskite taisykles ir laikykitės jų visa šeima — amstafas mokosi greitai, įskaitant tai, ko mokyti nenorėjote.
Socializacija iki 16 savaitės yra svarbiausia investicija. Šuniukas turi sutikti daug žmonių, pamatyti miestą ir pabendrauti su ramiais, subalansuoto charakterio suaugusiais šunimis — geriau keli kokybiški susitikimai nei chaotiškas lakstymas aikštelėje.
Krūvį ribokite iki maždaug metų, o paklusnumo kursą pradėkite nuo 3–4 mėnesių. Jei šuniukas atvyksta šaltuoju metų laiku, iš karto pratinkite prie kombinezono.
Kam ši veislė netinka
Amerikiečių Stafordšyro terjeras netinka norintiems laikyti kelis šunis be priežiūros, ieškantiems ramaus augintinio, negalintiems skirti pusantros valandos judėjimui kasdien arba nepasiryžusiems tikrinti teisinių reikalavimų. Ieškantiems panašaus dydžio, bet su kitais šunimis lengviau sutariančio šuns, verta pažiūrėti į bokserį arba labradorą.
