Aliaskos malamutas yra galingiausias iš šiaurietiškų rogių šunų — stambus, ištvermingas ir orus. Jis draugiškas žmonėms ir visiškai netinka sargybai, tačiau jo jėga, savarankiškumas ir kailio priežiūros poreikis daro veislę tinkamą tik patyrusiems šeimininkams su tvirta tvora ir realiu laiku kasdieniam darbui.
Veislės kilmė ir paskirtis
Malamutai kilę iš Aliaskos, kur mahlemutų gentis juos naudojo sunkiems kroviniams vežti. Tai svarbus skirtumas nuo haskio: haskis buvo veisiamas greičiui ir ilgoms distancijoms, malamutas — jėgai ir sunkiai naštai.
Iš to kyla ir sudėjimas: malamutas sveria 34–43 kilogramus, kai haskis — 16–27. Šunys gyveno šalia žmonių ir dirbo su jais, todėl veislė draugiška, bet dirbo be nuolatinių komandų, todėl liko savarankiška.
Charakteris ir elgesys
Malamutas draugiškas, orus ir savimi pasitikintis. Jis beveik nerodo agresijos žmonėms ir svetimą pasitiks ramiai — kaip sargas netinka visiškai. Judrumo įvertis 5 iš 5: veislei reikia rimto kasdienio krūvio ištisus metus.
Kaip ir haskiai, malamutai beveik neloja, bet staugia ir „kalba”. Jie taip pat kasa — tai instinktas, likęs nuo guolio darymosi sniege, ir sode jį sustabdyti praktiškai neįmanoma.
Svarbi veislės savybė yra polinkis tikrinti ribas. Malamutas nėra paklusnus šuo iš prigimties; jis vertina, ar verta klausyti. Todėl nuoseklumas ir aiškios taisyklės čia svarbesni nei bet kokia dresūros technika.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 4 iš 5. Su savo šeimos vaikais malamutas kantrus ir švelnus. Rizika daugiausia fizinė: 40 kilogramų šuo net nesistengdamas parverčia suaugusį žmogų, o vaiką — tuo labiau. Šeimoms su ikimokyklinukais veislė reikalauja nuolatinės priežiūros.
Su kitais gyvūnais
Su svetimais tos pačios lyties šunimis malamutai dažnai konfliktuoja — tai viena labiausiai į dominavimą linkusių veislių. Su katėmis ir smulkiais gyvūnais sugyvena sunkiai: medžioklinis instinktas stiprus ir dažnai nekontroliuojamas. Tai ne auklėjimo klausimas, o prigimtis.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai, jei gavo krūvį. Nepakrautas malamutas per kelias valandas suniokoja tai, ką pasiekia, o jo jėga reiškia, kad žala būna rimta — nuo durų staktos iki sofos. Realus maksimumas — 5–6 valandos gerai pakrautam suaugusiam šuniui.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 2 valandų judėjimo per dieną. Geriausiai tinka darbas su svoriu: rogučių, paspirtuko ar vežimėlio traukimas su tam skirtais diržais. Ilgi žygiai taip pat tinka. Vasarą, esant daugiau nei 20 laipsnių, aktyvus krūvis perkeliamas į ankstų rytą ir vėlų vakarą.
Dresuojamumas 2 iš 5. Malamutas supranta komandas, bet vykdo tik tada, kai mato prasmę. Šaukimo komanda dažniausiai lieka nepatikima visą gyvenimą, todėl neaptvertoje vietoje šuo nepaleidžiamas niekada.
Tvora turi būti bent 1,8 metro aukščio ir įgilinta į žemę. Malamutai kasa efektyviai, o pabėgę nueina toli.
Mityba
Malamutai suvartoja mažiau, nei tikimasi pagal svorį — tai palikimas iš laikų, kai jie dirbo ribotai maitinami. Antsvorio rizika vidutinė, o didesnė problema yra skrandžio užsisukimas: giliakrūtei veislei būtina šerti du kartus per dieną ir palikti ramybėje valandą po valgio.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras didelių veislių šuniukams |
| 4–6 mėn. | 3 | Ribojamas kalcio perteklius ir šuolių krūvis |
| 6–18 mėn. | 2–3 | Traukimo pratimai tik nuo 14–18 mėn. |
| Nuo 18 mėn. | 2 | Ramybė valandą po valgio |
Kailio priežiūra
Kailis dvisluoksnis, storas, su itin tankiu pavilnu. Šėrimosi įvertis maksimalus — 5 iš 5. Du kartus per metus malamutas keičia pavilną visiškai, ir tuo laikotarpiu iš vieno šuns iššukuojama kailio maišais.
Šukuoti reikia 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi sezono metu kasdien ir būtinai iki pat odos. Paviršinis šukavimas nepadeda: susivėlęs pavilnas neleidžia odai kvėpuoti ir sukelia uždegimus.
Kirpti malamuto negalima — kailis apsaugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Maudyti pakanka kelis kartus per metus, po to būtinai visiškai išdžiovinti.
Būdingos sveikatos problemos
Klubo sąnarių displazija
Dažna didelėse veislėse, o malamutams ypač aktuali dėl svorio ir traukimo darbo. Atsakingi veisėjai tikrina tėvus ir pateikia HD vertinimus. Rizika mažinama lėtu augimu, normaliu svoriu ir traukimo pratimų atidėjimu iki 14–18 mėnesių.
Paveldima polineuropatija
Veislei būdinga nervų liga, pasireiškianti jauniems šunims: svyruojanti eisena, greitas pavargimas, balso pokyčiai. Nustatoma DNR testu, kurį atsakingi veisėjai atlieka tėvams.
Akių ligos ir hipotirozė
Veislėje pasitaiko katarakta, progresuojanti tinklainės atrofija bei skydliaukės hormonų trūkumas. Pastarojo požymiai — svorio augimas be priežasties, vangumas ir plaukų slinkimas — nustatomi kraujo tyrimu ir gerai valdomi vaistais.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 900–1700 eurų. Lietuvoje malamutai veisiami nedaug, todėl dažnai tenka laukti vados arba kreiptis į užsienio veislynus.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 900–1700 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Tvoros įrengimas ar stiprinimas | 500–2000 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 60–90 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 20–30 € | Per mėnesį |
| Kirpyklos priežiūra šėrimosi metu | 60–100 € | 2 kartus per metus |
Realus išlaikymas siekia apie 90–140 eurų per mėnesį. Didesnės ir vaistų bei narkozės kainos, nes dozė skaičiuojama pagal svorį.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia HD, akių ir polineuropatijos DNR testų rezultatus. Jis taip pat išsamiai klausinės: ar turite aptvertą kiemą, ar laikote kates, kiek laiko skirsite judėjimui ir ar suprantate, kad malamuto negalima paleisti nuo pavadėlio.
Įtarimą kelia reklama apie milžiniškus arba meškos tipo malamutus, siūlomus brangiau. Standartas numato tam tikrą dydį, o dirbtinai stambinami šunys turi daugiau sąnarių problemų ir gyvena trumpiau.
Malamutas ar haskis
Šios dvi veislės dažnai painiojamos. Malamutas stambesnis, ramesnis ir lėtesnis, haskis lengvesnis, greitesnis ir judresnis. Malamutas labiau linkęs į dominavimą su kitais šunimis, haskis socialesnis gaujoje.
Bėgti su šeimininku geriau tinka haskis, traukti svorį — malamutas. Kailio priežiūros malamutui reikia daugiau, o išlaikymas brangesnis dėl dydžio. Abi veislės netinka paleisti nuo pavadėlio ir abi reikalauja tvirtos tvoros.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių ir jau tada sveria apie 8–12 kilogramų. Prieš jam atvykstant patikrinkite tvorą ir vartus — malamuto šuniukai pradeda kasti anksti.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais būtina riboti griežtai: jokių traukimo pratimų, ilgų bėgimų ir laiptų iki 14–18 mėnesių. Užtat nuo pirmos dienos galima dirbti su nosimi ir mokyti ramybės.
Nuo pat pradžių pratinkite prie šukavimo ir letenų lietimo. Suaugęs 40 kilogramų šuo, kuris priešinasi priežiūrai, fiziškai nesuvaldomas. Taisyklės namuose turi būti vienodos visiems šeimos nariams ir nesikeisti — malamutas iš karto pastebi nenuoseklumą.
Traukimo darbas — nuo ko pradėti
Malamutui traukimas yra ne pramoga, o darbas, kuriam jis sukurtas, ir geriausias būdas išnaudoti jo energiją. Pradėti galima nuo 14–18 mėnesių, kai sąnariai ir raiščiai subręsta — anksčiau leidžiami tik ėjimo pratimai be svorio.
Reikalinga įranga: traukimui skirtas diržas, kuris apkrovą paskirsto per krūtinę ir pečius, o ne per kaklą, ilgas amortizuojantis pavadys ir šeimininko juosmens diržas. Įprastas antkaklis ar vaikščiojimo petnešos traukimui netinka ir kenkia.
Žiemą tinka rogutės ar slidės, vasarą — paspirtukas, dviratis su specialia atrama arba vežimėlis su ratukais. Krūvį didinti reikia palaipsniui: pradedama nuo kelių šimtų metrų lengvo traukimo ir per kelis mėnesius einama iki kelių kilometrų.
Temperatūros riba praktikoje yra apie 15 laipsnių: virš jos traukimo darbo nedaroma, nes malamutas perkaista greičiau, nei pavargsta.
Kam ši veislė netinka
Aliaskos malamutas netinka gyvenantiems bute, neturintiems tvirtos tvoros, laikantiems kates ar smulkius gyvūnus, pirmą kartą šunį įsigyjantiems ir tiems, kuriems kailis namuose yra problema. Ieškantiems panašios išvaizdos, bet lengvesnio šuns, verta pažiūrėti į sibiro haskį; ieškantiems draugiškesnio šiaurietiško šeimos šuns — į samojedą.
