Anglų buldogas yra vienas ramiausių ir prisirišusių prie šeimos šunų — flegmatiškas, kantrus su vaikais ir puikiai tinkantis butui. Kartu tai veislė, apie kurią sąžiningiausia kalbėti atvirai: dėl kraštutinai pakitusios anatomijos anglų buldogai turi daugiausiai sveikatos problemų tarp visų populiarių veislių ir gyvena trumpiausiai.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislės protėviai Anglijoje buvo naudojami jaučių kabinimui — žiauriam pramogų sportui, uždraustam 1835 m. Tie šunys buvo aukštesni, judresni ir kur kas sveikesni nei šiuolaikiniai.
Uždraudus kovas veislė buvo perorientuota į parodas, o veisėjai kelis dešimtmečius rinkosi vis platesnę galvą, trumpesnį snukį ir masyvesnį kūną. Šiandieninis anglų buldogas išoriškai mažai primena XIX a. pirmtaką, o daugelis jo sveikatos problemų yra tiesioginė tos atrankos pasekmė.
Charakteris ir elgesys
Anglų buldogas ramus, švelnus ir atsidavęs šeimai. Jis retai rodo agresiją, o svetimą dažniausiai pasitinka abejingai. Judrumo įvertis 1 iš 5 — tai mažiausiai judri veislė šiame žinyne.
Namuose buldogas dažniausiai miega. Jis nemėgsta pokyčių, mėgsta nusistovėjusią tvarką ir būna prisirišęs prie konkrečios gulimosios vietos. Lojimas retas, užtat knarkimas, gurgimas ir seilėjimasis yra kasdienybė.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Buldogas kantrus, tvirtas ir toleruoja triukšmą bei glėbesčiavimą. Vaikus reikia išmokyti tik vieno: leisti šuniui ilsėtis ir nežaisti su juo karštu oru, kai jis greitai perkaista.
Su kitais gyvūnais
Su namuose augusiais gyvūnais dažniausiai sutaria, ypač jei augo kartu. Su svetimais tos pačios lyties šunimis kartais kyla įtampos — palikimas iš kovinės praeities. Grobio instinktas silpnas, todėl smulkūs augintiniai jam mažai įdomūs.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugęs šuo ramiai išbūna 5–6 valandas — jis tiesiog miega. Vis dėlto buldogas stipriai orientuotas į šeimą ir ilgą vienatvę pakelia sunkiai, todėl visą dieną vienas namuose jis nuobodžiauja.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Užtenka dviejų 15–20 minučių pasivaikščiojimų per dieną ramiu tempu. Ilgi žygiai, bėgimas ir intensyvūs žaidimai netinka kategoriškai: buldogas fiziškai nepajėgus taip kvėpuoti.
Karštis šiai veislei yra tiesioginė mirties rizika. Kai temperatūra viršija 20–22 laipsnius, vaikščioti reikia tik anksti ryte ir vėlai vakare, o namuose būtina vėsi vieta. Automobilyje palikti buldogą negalima net kelioms minutėms.
Plaukti anglų buldogas negali. Dėl masyvios krūtinės ir trumpų kojų jis skęsta net negiliame vandenyje, todėl prie baseino ar ežero šuo neturi likti be priežiūros.
Dresuojamumas 2 iš 5. Buldogas supranta, bet dažnai nemato reikalo paklusti. Veikia tik skanėstai ir trumpos, po kelias minutes trunkančios pamokos.
Mityba
Veislė linkusi į antsvorį, o kiekvienas papildomas kilogramas dar labiau apsunkina kvėpavimą ir sąnarius. Porcijas būtina sverti. Dažnos ir maisto alergijos, pasireiškiančios odos niežuliu bei ausų uždegimais.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras vidutinių veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Stebima odos reakcija į pašarą |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Lėtinantis dubenėlis — šuo ryja greitai ir praryja orą |
Odos ir kailio priežiūra
Kailis trumpas ir glotnus, šėrimosi įvertis 3 iš 5. Šukuoti pakanka kartą per savaitę, tačiau priežiūros įvertis 3 iš 5 daugiausia dėl odos.
Snukio raukšlę ir klostę virš nosies reikia valyti drėgna servetėle ir sausai nušluostyti kas 2–3 dienas. Nesuvalytoje klostėje kaupiasi drėgmė ir prasideda uždegimas. Tas pats galioja uodegos duobutei, kuri šioje veislėje dažnai būna gili ir sunkiai pasiekiama.
Ausis apžiūrėti kas savaitę, nagus kirpti kas 3–4 savaites. Akių kampučius valyti kasdien.
Būdingos sveikatos problemos
Brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas
Pagrindinė veislės problema, pasireiškianti daugumai atstovų. Susiaurėjusios šnervės, per ilgas minkštasis gomurys ir siaura trachėja apsunkina kvėpavimą. Požymiai: garsus kvėpavimas ramybėje, greitas pavargimas, mėlynuojantis liežuvis. Korekcinė operacija kainuoja apie 700–1500 eurų ir daliai šunų atliekama dar iki dvejų metų.
Sąnarių displazija
Klubų displazija šioje veislėje pasitaiko dažniau nei bet kurioje kitoje. Dėl kūno proporcijų ir sudėjimo daugelis buldogų turi bent lengvą formą, pasireiškiančią sukaustyta eisena vyresniame amžiuje.
Akių ir odos problemos
Dažnai pasitaiko trečiojo voko liaukos iškritimas, vadinamas vyšnios akimi, taip pat vokų problemos ir odos klosčių dermatitas. Dauguma šių būklių valdomos, bet reikalauja reguliarių veterinaro vizitų.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 1200–2200 eurų — tai viena brangiausių veislių. Kaina aukšta todėl, kad buldogai dažniausiai veisiami dirbtinio apvaisinimo būdu, o vados gimsta cezario pjūviu: dėl plačios šuniukų galvos ir siauro patelės dubens natūralus gimdymas dažnai neįmanomas.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 1200–2200 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Kvėpavimo takų operacija | 700–1500 € | Pagal poreikį |
| Odos ir akių priežiūros priemonės | 10–20 € | Per mėnesį |
| Pašaras | 40–60 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 70–110 eurų per mėnesį, tačiau veterinarijos išlaidos per gyvenimą būna gerokai didesnės nei daugumos veislių.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas neslepia veislės problemų ir nesako, kad jo linija visiškai sveika. Jis leidžia pamatyti tėvus ir išgirsti, kaip jie kvėpuoja ramybėje — kvėpavimas turi būti kuo tylesnis.
Geri veisėjai renkasi poras pagal atviresnes šnerves, ilgesnį snukį ir siauresnes raukšles, o ne pagal kuo plokštesnį veidą. Verta paklausti ir apie tėvų sąnarių tyrimus bei gimdymo istoriją.
Šuniukai atiduodami nuo 8–10 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Etinis klausimas, kurio neišvengsite
Apie šią veislę verta kalbėti atvirai. Daugelyje šalių vyksta diskusijos, ar anglų buldogų veisimas dabartiniu pavidalu yra pateisinamas: dalis Europos valstybių jau ribojo kraštutinai trumpasnukių šunų veisimą, o kinologų organizacijos keičia standartus, skatindamos sveikesnį tipą.
Praktinės pasekmės pirkėjui dvi. Pirma, verta rinktis veislyną, kuris sąmoningai veisia sveikesnio tipo šunis — su ilgesniu snukiu ir atviresnėmis šnervėmis, net jei parodose jie vertinami prasčiau. Antra, prieš perkant verta įsivertinti, ar esate pasiruošę galimoms operacijoms ir trumpesniam šuns gyvenimui.
Tai nėra raginimas atsisakyti veislės — anglų buldogo charakteris išties vienas geriausių šeimai. Tai raginimas rinktis sąmoningai, nes pirkėjų sprendimai tiesiogiai lemia, kokius šunis veisėjai augins toliau.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Paruoškite gulimą vietą vėsesniame kambario kampe, ne prie radiatoriaus, ir patikrinkite, ar bute vasarą bus vėsi patalpa.
Nuo pirmos dienos pradėkite raukšlių valymo rutiną ir pratinkite prie akių bei ausų apžiūros. Įveskite įprotį neužšokti ant sofos ir nešokti nuo jos žemyn — stuburo ir sąnarių problemos šioje veislėje prasideda nuo tokių kasdienių judesių.
Stebėkite kvėpavimą: jei šuniukas kvėpuoja garsiai ramybėje arba greitai pavargsta žaisdamas, verta pasitarti su veterinaru anksti — ankstyva korekcija palengvina visą tolesnį gyvenimą.
Kam ši veislė netinka
Anglų buldogas netinka tiems, kurie negali užtikrinti vėsos vasarą, nepasiruošę didelėms veterinarijos išlaidoms, ieško aktyvaus šuns arba nepakenčia knarkimo ir seilių. Ieškantiems panašaus charakterio su geresne sveikata, verta pažiūrėti į bostono terjerą arba mopsą, o ieškantiems ramaus šeimos šuns be brachicefalijos — į labradorą.
