Biglis yra vienas draugiškiausių šunų, kokį galima rasti — jis beveik nemoka būti piktas, puikiai sutaria su vaikais ir lengvai priima naujus žmones. Būtent todėl veislė populiari šeimose. Tačiau biglis turi vieną savybę, kuri lemia visą kasdienybę su juo: užuodęs įdomų pėdsaką, jis tiesiog nustoja girdėti šeimininką.
Veislės kilmė ir paskirtis
Biglio protėviai Anglijoje medžiojo kiškius dar viduramžiais, o šiuolaikinė veislė susiformavo XIX a. Skirtingai nuo daugumos medžioklinių šunų, biglis dirbo gaujoje ir savarankiškai — jo užduotis buvo sekti kvapą ir garsiai pranešti apie radinį, o ne laukti šeimininko komandų.
Ši istorija paaiškina beveik viską. Bigliai nekonfliktuoja su kitais šunimis, nes gaujoje tai buvo neįmanoma. Jie garsiai balsuoja, nes tai buvo darbo dalis. Ir jie nepaklūsta, kai kvapas įdomesnis už šeimininką, nes taip buvo veisiami. Šiandien bigliai plačiai naudojami muitinėse ir oro uostuose kvapų paieškai.
Charakteris ir elgesys
Biglis linksmas, socialus ir nuolat gerai nusiteikęs. Jis retai rodo agresiją tiek žmonėms, tiek gyvūnams, todėl kaip sargas visiškai netinka — svečią greičiau pasitiks vizginimu nei lojimu. Judrumo įvertis 4 iš 5: tai ištvermingas šuo, kuriam reikia realaus krūvio.
Dvi dažniausios problemos daugiabutyje yra balsas ir maisto vagystės. Biglis kaukia melodingai ir garsiai, ypač likęs vienas. O nuo stalo ar spintelės pasiimtas maistas jam nėra nusižengimas — tai instinktas, kurio dresūra nepanaikina. Maistą teks laikyti aukštai arba už durelių visą šuns gyvenimą.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Biglis kantrus, tvirtas, mėgsta žaisti ir nesižeidžia nuo triukšmo. Jis pakankamai stiprus, kad ištvertų vaikų glėbesčiavimą, ir pakankamai švelnus, kad nekeltų pavojaus. Vienintelis dalykas, kurio reikia išmokyti vaikus — nemaitinti šuns nuo stalo, nes biglis linkęs į antsvorį.
Su kitais gyvūnais
Su kitais šunimis sutaria beveik visada — tai gaujos šuo. Su katėmis susigyvena, jei augo kartu. Smulkius graužikus ir triušius laikyti kartu netinka: būtent juos biglis buvo veisiamas medžioti.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Biglis buvo veisiamas gyventi gaujoje, todėl vienatvę suvokia kaip nenormalią būklę. Paliktas vienas ilgesniam laikui jis kaukia, o daugiabutyje tai greitai virsta kaimynų skundais. Realus maksimumas — 4–6 valandos, ir tik gerai pakrautam šuniui. Antras šuo namuose problemą sprendžia geriau nei bet kokia dresūra.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 1,5 valandos judėjimo per dieną, iš kurių dalis turi būti kvapų darbas: paieškos žaidimai, skanėstų slėpimas, vaikščiojimas naujose vietose. Penkiolika minučių nosies darbo pavargina biglį labiau nei pusvalandis bėgimo.
Dresuojamumas 2 iš 5 — žemiausias tarp populiarių šeimos veislių. Biglis nėra kvailas, jis tiesiog nemotyvuotas paklusti. Šaukimo komanda dažnai lieka nepatikima visą gyvenimą, todėl neaptvertoje vietoje šuo paleidžiamas tik gerai įvertinus riziką. Bigliai garsėja pabėgimais: jie prakasa po tvora ir seka pėdsaku kilometrus.
Veikia tik skanėstai ir trumpos, žaismingos pamokos. Griežtumas biglio nemotyvuoja, o tik sulėtina mokymąsi.
Mityba
Biglis yra viena labiausiai į antsvorį linkusių veislių. Jis niekada nebūna sotus ir suės tiek, kiek duosite. Porcijas būtina sverti, o skanėstus įskaičiuoti į dienos normą.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras vidutinių veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Maistas laikomas nepasiekiamoje vietoje |
| 8–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Porcija sveriama, naudingas lėtinantis dubenėlis |
Šonkauliai turi būti lengvai apčiuopiami. Jei iš viršaus žiūrint nesimato juosmens siaurėjimo, šuo jau turi antsvorį.
Kailio priežiūra
Kailis trumpas ir tankus, šėrimosi įvertis 4 iš 5 — bigliai šeriasi daugiau, nei tikisi pirkėjai. Šukuoti pakanka 1–2 kartus per savaitę gumine pirštine, šėrimosi sezono metu dažniau. Maudyti kas 2–3 mėnesius.
Svarbiausia priežiūros dalis yra ausys. Jos ilgos, kabančios ir prastai vėdinamos, todėl uždegimai dažni. Apžiūrėti reikia kas savaitę, o po maudynių ežere ausis nusausinti. Nagai kerpami kas 4–6 savaites.
Būdingos sveikatos problemos
Nutukimas
Dažniausia biglių sveikatos problema Lietuvoje ir kartu labiausiai valdoma. Antsvoris didina sąnarių apkrovą, diabeto riziką ir trumpina gyvenimą. Sprendimas paprastas, bet reikalaujantis disciplinos: matuojamos porcijos ir jokio maisto nuo stalo.
Ausų uždegimai
Kartojasi dėl ausų formos ir drėgmės. Požymiai: kratymas galva, kasymasis, nemalonus kvapas. Gydymas nesudėtingas, bet be reguliaraus valymo problema grįžta. Metinės išlaidos ausų priežiūrai šiai veislei — normali biudžeto dalis.
Epilepsija
Bigliuose pasitaiko dažniau nei vidutiniškai. Pirmieji priepuoliai dažniausiai pasirodo 1–3 metų amžiuje. Liga nepagydoma, bet daugeliu atvejų gerai kontroliuojama vaistais visą gyvenimą.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 600–1100 eurų. Bigliai Lietuvoje veisiami plačiai, todėl pasiūla gera, o kainos stabilios.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 600–1100 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 150–300 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 35–55 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 13–22 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 55–85 eurus per mėnesį. Prie to verta pridėti GPS pakabuką — bigliams tai ne prabanga, o praktinė priemonė.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas rodo tėvus, kalba apie epilepsijos atvejus linijoje ir įspėja apie šaukimo problemas. Jis klaus, ar turite aptvertą kiemą ir kiek laiko galėsite skirti pasivaikščiojimams. Šuniukai atiduodami nuo 8 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais.
Įtarimą kelia dideli veislynai su nuolat prieinamomis vadomis, kelios veislės viename kieme ir šuniukų pardavimas be jokių klausimų pirkėjui.
Spalvos ir dydžio variantai
Dažniausia spalva yra trispalvė — juoda, ruda ir balta. Taip pat pasitaiko dvispalvių, rusvai baltų ir vadinamųjų citrininių biglių. Spalva kainos neturėtų keisti, o veislės standartas jai neteikia reikšmės, išskyrus baltą uodegos galiuką — jis buvo naudingas medžioklėje, kad šuo būtų matomas aukštoje žolėje.
Dydis svyruoja nuo 33 iki 41 centimetro. Kartais siūlomi mažieji arba kišeniniai bigliai — tai nėra atskira veislė, o dažniausiai per mažo dydžio šunys arba mišrūnai.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Prieš jam atvykstant peržiūrėkite virtuvę: maistas, šiukšliadėžė ir net kosmetika turi būti nepasiekiami. Biglio šuniukas radęs ką nors valgomo suės iš karto, o dalis dažniausių apsinuodijimų šioje veislėje būna dėl šokolado ar vaistų.
Kiemą reikia patikrinti dėl skylių po tvora. Bigliai kasa gerai ir pabėga anksti — dažniausiai per pirmuosius kelis mėnesius, kol šeimininkas dar netiki, kad toks mažas šuo tai sugeba.
Nuo pirmos dienos pradėkite mokyti šaukimo su labai vertingais skanėstais ir kvapų žaidimų — jie duoda biglio nosiai darbą, kurio jai reikia. Socializuokite iki 16 savaitės: bigliai draugiški nuo prigimties, todėl šis etapas jiems paprastas ir malonus.
Kam ši veislė netinka
Biglis netinka tiems, kurie ilgas dienas praleidžia ne namuose, gyvena daugiabutyje su jautriais kaimynais, nori šuns, kurį galima paleisti be pavadėlio, arba nepasiryžę griežtai kontroliuoti maisto prieinamumo. Ieškantiems panašaus dydžio, bet paklusnesnio šeimos šuns, verta pažiūrėti į kokerspanielį arba šeltį.
