Dobermanas yra vienas elegantiškiausių ir protingiausių tarnybinių šunų — greitai mokosi, stipriai prisiriša prie žmogaus ir turi ryškų sargybinio instinktą. Šiuolaikinis dobermanas nėra agresyvus, nors reputacija teigia kitaip. Tačiau tai energingas 32–45 kilogramų šuo, kurio auklėjimas reikalauja nuoseklumo, o veislės sveikatos statistika yra viena prastesnių tarp didelių veislių.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislę XIX a. pabaigoje sukūrė vokietis Karlas Friedrichas Louisas Dobermannas — mokesčių rinkėjas, kuriam reikėjo šuns apsaugai keliaujant su pinigais. Jis kryžmino rotveilerius, vokiečių pinčerius, kurtus ir kitas veisles, siekdamas greito, budraus ir bebaimio šuns.
Rezultatas buvo tarnybinis šuo, greitai pritaikytas policijoje ir kariuomenėje. Vėlesniais dešimtmečiais, ypač Europoje, veislė buvo švelninama — šiuolaikinis dobermanas turi stabilesnę psichiką nei ankstyvieji atstovai, o standartas reikalauja pasitikėjimo savimi be nervingumo.
Charakteris ir elgesys
Dobermanas budrus, greitas reaguoti ir itin prisirišęs prie savo žmogaus. Neretai jis pasirenka vieną šeimos narį ir seka jį po namus. Judrumo įvertis 5 iš 5: šuniui reikia rimto kasdienio krūvio, o nuobodžiaujantis dobermanas greitai suranda ką veikti.
Svetimų atžvilgiu veislė santūri ir stebinti. Tai normalu ir nėra agresija — problemų kyla tik tada, kai šuo nesocializuotas. Namuose dobermanas dažnai stebėtinai švelnus, mėgsta gulėti prisispaudęs ir jaučia šeimininko nuotaiką.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 4 iš 5. Su savo šeimos vaikais dobermanas kantrus ir saugantis. Pagrindinė rizika fizinė: greitas, raumeningas šuo bėgdamas gali partrenkti. Vaikų draugams apsilankius verta šunį supažindinti ramiai, nes triukšmingas įbėgimas į namus budrų šunį įtempia.
Su kitais gyvūnais
Su namuose augančiais gyvūnais dažniausiai sutaria, jei augo kartu. Su svetimais tos pačios lyties šunimis gali kilti konfliktų, todėl ankstyva socializacija būtina. Su katėmis namuose sugyvena, tačiau lauke gali persekioti svetimas.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Dobermanas yra viena labiausiai į žmogų orientuotų didelių veislių ir vienatvėje dažnai kenčia atsiskyrimo nerimą. Realus maksimumas — 5–6 valandos gerai pakrautam šuniui. Veislė kategoriškai netinka laikyti kieme atskirai: trumpas kailis be pavilnos neapsaugo nuo Lietuvos šalčio.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 2 valandų judėjimo per dieną, iš kurių dalis turi būti protinis darbas. Tinka paklusnumo sportas, sekimas, nosies darbas, bėgimas šalia dviračio suaugusiam šuniui nuo 18 mėnesių.
Dresuojamumas maksimalus, 5 iš 5. Dobermanas įsimena komandas per kelis pakartojimus, todėl nuoseklumas svarbesnis nei pati dresūra — šuo vienodai greitai išmoksta ir tai, ko mokyti nenorėjote. Griežta jėga netinka: veislė jautri ir nuo prievartos tampa nepasitikinti.
Paklusnumo kursas šiai veislei yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Socializacija iki 16 savaitės lemia, ar suaugęs šuo bus stabilus, ar įtarus.
Mityba
Dobermanai linkę į jautrų virškinimą, o pašarą keisti reikia palaipsniui per 7–10 dienų. Šerti būtina du kartus per dieną ir palikti ramybėje valandą po valgio — giliakrūtėms veislėms būdinga skrandžio užsisukimo rizika, o dobermanas jai linkęs labiau nei dauguma.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras didelių veislių šuniukams |
| 4–6 mėn. | 3 | Ribojamas kalcio perteklius |
| 6–18 mėn. | 2–3 | Lėtas augimas saugo sąnarius |
| Nuo 18 mėn. | 2 | Pakeltas dubenėlis, ramybė po valgio |
Kailio priežiūra
Kailis labai trumpas, vienasluoksnis, be pavilnos. Šėrimosi įvertis 2 iš 5, priežiūros — taip pat 2: pakanka pašukuoti gumine pirštine kartą per savaitę ir maudyti kas 2–3 mėnesius.
Praktinis apribojimas yra šaltis. Be pavilnos dobermanas peršąla jau prie kelių laipsnių šalčio, todėl žiemą Lietuvoje reikia kombinezono, o esant stipriam šalčiui pasivaikščiojimus tenka trumpinti ir kompensuoti darbu namuose. Nagus kirpti kas 4–6 savaites, ausis apžiūrėti kas savaitę.
Būdingos sveikatos problemos
Išsiplėtusi kardiomiopatija
Pagrindinė veislės problema ir dažniausia mirties priežastis. Širdies raumuo susilpnėja ir išsiplečia, o liga ilgai vystosi be simptomų. Pirmieji požymiai — dusulys, silpnumas, alpimo epizodai — dažnai reiškia, kad liga jau pažengusi. Atsakingi veisėjai kasmet tikrina tėvus echoskopija ir Holterio tyrimu; šeimininkams rekomenduojama tikrinti šunį nuo 3–4 metų.
Kaklo slankstelių nestabilumas
Vadinamasis wobbler sindromas — kaklo slanksteliai spaudžia nugaros smegenis. Požymiai: netvirta, svyruojanti eisena, nenoras lenkti kaklą, skausmas. Dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus ir vyresniems šunims.
Von Willebrando liga
Paveldimas kraujo krešėjimo sutrikimas, dėl kurio net nedidelė operacija gali baigtis pavojingu kraujavimu. Nustatoma DNR testu, kurį atsakingi veisėjai atlieka tėvams — tai vienas svarbiausių klausimų veisėjui.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 800–1600 eurų. Kaina priklauso nuo tėvų darbinių rezultatų ir, svarbiausia, nuo atliktų širdies tyrimų.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 800–1600 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Paklusnumo kursas | 150–350 € | Pirmaisiais metais |
| Širdies patikrinimas | 80–150 € | Kasmet nuo 3–4 metų |
| Pašaras | 55–85 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 18–28 € | Per mėnesį |
Realus išlaikymas siekia apie 80–125 eurus per mėnesį. Prie to verta pridėti kombinezoną žiemai ir kasmetinį kardiologinį tyrimą, kuris šioje veislėje nėra perteklius.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Šioje veislėje veisėjo pasirinkimas turi didžiausią reikšmę iš visų kriterijų. Atsakingas veisėjas pateikia tėvų echoskopijos ir Holterio tyrimų išvadas, von Willebrando DNR testą bei sąnarių vertinimus. Jis taip pat žinos, kokio amžiaus mirė jo linijų šunys, ir nebijos apie tai kalbėti.
Įtarimą kelia teiginiai, kad širdies tyrimų nereikia, arba kad linija „visiškai sveika”. Taip pat verta žinoti, kad ausų ir uodegos kupiravimas Lietuvoje draudžiamas, todėl veislynas, siūlantis kupiruotus šuniukus, dirba neteisėtai.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–9 savaičių. Iš karto nuspręskite taisykles ir laikykitės jų visa šeima — dobermanas įsimena viską per kelias dienas, įskaitant tai, kas leidžiama „tik šį kartą”.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais būtina riboti: jokių ilgų bėgimų, laiptų ir šuolių iki 14–18 mėnesių. Protinį darbą galima pradėti iš karto — vardo mokymas, paieškos žaidimai, ramybės pratimai ant kilimėlio.
Socializacija yra svarbiausia investicija. Iki 16 savaitės šuniukas turi sutikti daug skirtingų žmonių, pamatyti miestą ir pabendrauti su ramiais suaugusiais šunimis. Budri veislė be socializacijos tampa įtari, o įtarus 40 kilogramų šuo yra problema ir šeimai, ir aplinkiniams.
Jei šuniukas atvyksta rudenį ar žiemą, iš karto pratinkite prie kombinezono.
Europinis ir amerikietiškas tipas
Veislėje yra du ryškūs tipai, ir jie skiriasi ne tik išvaizda. Europinis dobermanas masyvesnis, kaulėtesnis, su platesne galva ir ryškesniu darbiniu temperamentu — daugelis Europos veislynų iki šiol veisia šunis pagal darbinius testus. Amerikietiškas tipas lieknesnis, elegantiškesnis ir dažniausiai ramesnio būdo, labiau orientuotas į parodas ir kompanioniškumą.
Šeimai be sportinių ambicijų dažniausiai geriau tinka amerikietiškas tipas arba ramesnė europinė linija. Perkant verta paklausti veisėjo tiesiai: ar tėvai laikė darbinius testus ir kokio temperamento šunys gimsta jo linijose.
Spalvų standartas pripažįsta dvi: juodą ir rudą, abi su rusvomis žymėmis. Pasitaiko ir vadinamųjų mėlynų ar izabelinių dobermanų, siūlomų brangiau. Šios spalvos siejamos su odos liga, dėl kurios šuo pradeda plikti, todėl priedas už jas pagrindo neturi.
Kam ši veislė netinka
Dobermanas netinka pirmą kartą šunį įsigyjantiems be pasiryžimo lankyti dresūrą, ilgas dienas ne namuose praleidžiantiems, ieškantiems kiemo šuns arba nepasiruošusiems galimoms širdies ligų išlaidoms. Ieškantiems panašaus dydžio, bet sveikesnio ir paprastesnio šuns, verta pažiūrėti į bokserį arba labradorą.
