Kanė korsas yra italų molosas — raumeningas, savimi pasitikintis sargybinis šuo su ryškiu instinktu saugoti savo teritoriją ir šeimą. Su artimaisiais jis švelnus ir prisirišęs, bet svetimų atžvilgiu santūrus. Tai veislė patyrusiems šeimininkams: 40–50 kilogramų sveriantis šuo su stipriu charakteriu reikalauja nuoseklaus auklėjimo nuo pirmos dienos.
Veislės kilmė ir paskirtis
Kanė korso protėviai yra romėnų karo ir medžioklės šunys. Italijos ūkiuose veislė dirbo kaip universalus pagalbininkas: saugojo sodybą, varė galvijus ir padėjo medžioti stambų žvėrį.
Pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio, reiškiančio sargą. XX a. viduryje, nykstant tradiciniam ūkininkavimui, veislė vos neišnyko — ją atkūrė italų entuziastai aštuntajame dešimtmetyje, o tarptautinis pripažinimas atėjo tik 1996 m.
Charakteris ir elgesys
Kanė korsas ramus, budrus ir stipriai prisirišęs prie šeimos. Jis nėra nervingas ar triukšmingas — tipiškas atstovas stebi aplinką tyliai ir reaguoja tik tada, kai mato priežastį. Judrumo įvertis 4 iš 5: šuniui reikia realaus kasdienio krūvio.
Sargybinis instinktas yra ryškiausias veislės bruožas. Šuo natūraliai vertina, kas artėja prie jo teritorijos, todėl socializacija ir aiškios taisyklės čia svarbesnės nei daugelyje veislių. Nesocializuotas kanė korsas tampa įtarus, o tokio dydžio šunyje tai rimta problema.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 3 iš 5. Su savo šeimos vaikais šuo dažniausiai kantrus ir saugantis. Vis dėlto tai galingas gyvūnas, todėl nepriežiūrimų vaikų ir šuns kartu palikti nereikėtų, o vaikų draugų apsilankymai turi vykti ramiai, šeimininkui kontroliuojant situaciją.
Su kitais gyvūnais
Su namuose augančiais gyvūnais sutaria, jei augo kartu. Su svetimais tos pačios lyties šunimis konfliktai dažni, todėl ankstyva socializacija ir valdomas elgesys pavadėliu būtini. Grobio instinktas išlikęs, todėl smulkūs gyvūnai lauke gali būti persekiojami.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugęs, pakrautas šuo ramiai išbūna 5–7 valandas. Kanė korsas nėra linkęs į paniką, bet nuobodžiaudamas graužia daiktus ir ieško darbo pats — dažniausiai imasi saugoti tai, ko saugoti nereikia.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 1,5 valandos judėjimo per dieną plius protinio darbo. Tinka paklusnumo pratimai, sekimas, traukimo pratimai su specialiais diržais. Bėgimo šalia dviračio geriau vengti iki 18 mėnesių.
Dresuojamumas 4 iš 5. Kanė korsas mokosi noriai, bet tikrina ribas, ypač 8–20 mėnesių laikotarpiu. Griežta jėga netinka ir duoda priešingą rezultatą; veikia nuoseklumas, aiškios taisyklės ir ramus tonas.
Paklusnumo kursas šiai veislei yra būtinybė. Šuo, kurio negalima sustabdyti komanda, yra pavojingas vien dėl savo jėgos, o socializaciją iki 16 savaitės praleisti neįmanoma.
Teisinės pareigos Lietuvoje
Lietuvoje kai kurioms galingoms veislėms taikomi papildomi laikymo reikalavimai, o savivaldybės gali nustatyti savo tvarką. Prieš įsigyjant kanė korsą būtina pasitikrinti aktualius reikalavimus savo savivaldybėje ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Praktiškai tai reiškia registraciją, tinkamą laikymą aptvertoje teritorijoje su įspėjamuoju ženklu ir nepriekaištingą šuns valdymą viešose vietose. Taip pat verta apsvarstyti civilinės atsakomybės draudimą — didelio šuns padaryta žala gali kainuoti reikšmingas sumas.
Mityba
Kanė korsai linkę į antsvorį, kuris apkrauna sąnarius. Šerti būtina du kartus per dieną ir palikti ramybėje valandą po valgio — giliakrūtėms veislėms būdinga skrandžio užsisukimo rizika.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras didelių veislių šuniukams |
| 4–6 mėn. | 3 | Ribojamas kalcio perteklius ir greitas augimas |
| 6–18 mėn. | 2–3 | Lėtas augimas saugo sąnarius |
| Nuo 18 mėn. | 2 | Ramybė valandą po valgio |
Kailio priežiūra
Kailis trumpas, kietas, su plona pavilna. Šėrimosi įvertis 3 iš 5, priežiūros — 2 iš 5: šukuoti pakanka kartą per savaitę gumine pirštine, šėrimosi sezono metu dažniau.
Maudyti kas 2–3 mėnesius. Ausis apžiūrėti kas savaitę, nagus kirpti kas 4–6 savaites. Žiemą, esant stipriam šalčiui, trumpas kailis apsaugo ribotai, todėl ilgi pasivaikščiojimai šaltyje netinka.
Snukio raukšles, jei jos ryškios, verta nušluostyti kelis kartus per savaitę. Kanė korsai taip pat seilėja, nors kur kas mažiau nei sen bernarai ar niufaundlendai.
Būdingos sveikatos problemos
Klubo ir alkūnės sąnarių displazija
Dažna didelėse veislėse. Atsakingi veisėjai tikrina tėvus ir pateikia HD bei ED vertinimus. Rizika mažinama lėtu augimu, normaliu svoriu ir ribotu krūviu pirmaisiais metais. Operacija kainuoja apie 1200–2500 eurų už sąnarį.
Vokų problemos
Veislėje dažnas vokų išsivertimas ar įsivertimas, dėl kurio akys ašaroja ir dirginama ragena. Sunkesniais atvejais atliekama korekcinė operacija. Perkant verta apžiūrėti tėvų akis.
Skrandžio užsisukimas ir demodikozė
Skrandžio išsipūtimas yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios pagalbos. Jauniems šunims taip pat pasitaiko demodikozė — erkučių sukeltas odos pažeidimas su plikomis vietomis aplink akis ir letenas, dažniausiai gerai gydomas.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 900–1800 eurų. Į biudžetą būtina įskaičiuoti dresūrą — šiai veislei tai ne papildoma paslauga, o būtinybė.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 900–1800 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Paklusnumo kursas | 150–350 € | Pirmaisiais metais |
| Pašaras | 65–95 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 20–30 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 70–110 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 90–140 eurų per mėnesį.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia HD ir ED vertinimus bei akių tyrimų rezultatus, o svarbiausia — leidžia pamatyti motiną ir įvertinti jos charakterį. Nervinga ar agresyvi patelė neturėtų būti veisiama, o jos šuniukai dažnai paveldi tą pačią savybę.
Rimtas veisėjas klausinėja apie jūsų patirtį ir gali atsisakyti parduoti šuniuką pirmą kartą šunį įsigyjančiam žmogui. Įtarimą kelia reklama apie „itin piktus sargus” arba kupiruoti šuniukai — ausų ir uodegos kupiravimas Lietuvoje draudžiamas.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–9 savaičių. Iš karto nuspręskite taisykles ir laikykitės jų visa šeima: kas leidžiama 10 kilogramų šuniukui, po metų darys 45 kilogramų šuo.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais ribokite: jokių laiptų, šuolių ir ilgų pasivaikščiojimų iki 14–18 mėnesių. Protinį darbą galima pradėti iš karto.
Socializacija yra svarbiausia investicija per visą šuns gyvenimą. Iki 16 savaitės šuniukas turi sutikti daug skirtingų žmonių, pamatyti miestą, išgirsti transportą ir pabendrauti su ramiais suaugusiais šunimis. Paklusnumo kursą verta pradėti nuo 3–4 mėnesių.
Sargybinis instinktas ir kaip jį valdyti
Kanė korso sargybinis elgesys nėra dresūros rezultatas — jis atsiranda savaime, dažniausiai apie 12–18 mėnesių, kai šuo subręsta. Užduotis yra ne jį išugdyti, o suvaldyti.
Pirmas dalykas — aiškios taisyklės prie durų. Šuo turi turėti vietą, į kurią eina, kai skamba durų skambutis, ir laukti ten, kol šeimininkas įleis svečią. Tai mokoma iš anksto, o ne tada, kai problema jau yra.
Antras — svečių pristatymas. Naujas žmogus neturėtų iš karto glostyti šuns ar žiūrėti jam į akis. Geriausiai veikia ramus įėjimas, ignoravimas kelias minutes ir leidimas šuniui pačiam apuostyti.
Trečias — teritorijos ribos. Kiemas turi būti aptvertas tvirta tvora su įspėjamuoju ženklu, o šuo niekada neturėtų likti kieme be priežiūros, kai laukiami pašaliniai žmonės — kurjeris, dujų tikrintojas ar kaimynas.
Ketvirtas — savivalda. Jei šuo pradeda saugoti daiktus, maistą ar gulimą vietą nuo šeimos narių, tai ne sargybinis instinktas, o elgesio problema, kurią reikia spręsti su kinologu nedelsiant.
Kam ši veislė netinka
Kanė korsas netinka pirmą kartą šunį įsigyjantiems, ieškantiems kiemo šuns be kasdienio bendravimo, gyvenantiems mažame bute arba nepasiryžusiems lankyti dresūros ir tikrinti teisinių reikalavimų. Ieškantiems panašaus dydžio, bet paprasčiau valdomo šuns, verta pažiūrėti į Berno zenenhundą arba labradorą.
