Niufaundlendas yra milžiniškas vandens šuo su bene švelniausiu charakteriu tarp visų stambių veislių — jis garsėja kantrybe su vaikais ir gebėjimu gelbėti skęstančius. Plaukiojimas jam yra ne pramoga, o darbas, kuriam veislė buvo sukurta. Kaina už tokį charakterį: vešlus kailis, gausios seilės ir vienas didžiausių išlaikymo biudžetų.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislė susiformavo Niufaundlendo saloje Kanadoje, kur šunys dirbo su žvejais: traukė tinklus iš vandens, tempė valtis prie kranto ir gelbėjo iškritusius už borto. Šaltas vanduo atrinko gyvūnus su riebiu, vandenį atstumiančiu kailiu ir plaukiojimo plėvele tarp pirštų.
Iš darbo kyla ir charakterio bruožas, kurį sunku išugdyti dresūra: niufaundlendas instinktyviai traukia skęstantį į krantą. Būtent todėl veislė iki šiol naudojama gelbėjimo tarnybose, o Italijoje šunys dirba net su sraigtasparniais.
Charakteris ir elgesys
Niufaundlendas ramus, švelnus ir itin kantrus. Jis beveik nemoka būti piktas, todėl sargybai netinka — svetimą pasitiks ramiai. Judrumo įvertis 2 iš 5: šuniui reikia saikingo judėjimo, geriausia vandenyje.
Veislė prisiriša prie šeimos ir nori būti kartu, bet dėmesio nereikalauja. Lojimas saikingas, balsas žemas.
Seilėjimasis yra kasdienybė. Dėl lūpų formos vanduo ir seilės lieka ant kailio, o pakračius galvą atsiduria ant sienų. Šioje veislėje tai dar ryškiau nei daugumoje molosų.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Niufaundlendas kantrus, švelnus ir dažnai instinktyviai saugo vaikus prie vandens. Rizika beveik vien fizinė: 45–70 kilogramų šuo apsisukdamas gali partrenkti mažą vaiką.
Su kitais gyvūnais
Sutaria gerai su kitais šunimis ir katėmis, ypač jei augo kartu. Grobio instinktas silpnas, konfliktų nesukelia. Ūkyje ramiai sugyvena su gyvuliais.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugęs šuo ramiai išbūna 5–6 valandas. Niufaundlendas stipriai orientuotas į šeimą, todėl ilga vienatvė jam nemaloni, nors panikos jis nekelia. Veislė netinka laikyti kieme atskirai, nors šaltį pakelia puikiai.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Užtenka dviejų 30–40 minučių pasivaikščiojimų per dieną ramiu tempu. Geriausias krūvis yra plaukiojimas: vandenyje šuo juda be sąnarių apkrovos, o ištvermė jame kur kas didesnė nei sausumoje.
Karštis yra pagrindinė problema. Su dvigubu, riebiu kailiu niufaundlendas perkaista labai greitai — vasarą vaikščioti reikia tik ryte ir vakare, o namuose būtina vėsi vieta. Temperatūra virš 22 laipsnių jam jau nemaloni.
Dresuojamumas 4 iš 5. Šuo nori bendradarbiauti ir mokosi noriai, bet yra jautrus — griežtas tonas jį užgniaužia. Svarbiausia išmokyti vaikščioti netempiant pavadėlio ir ramaus elgesio patalpose.
Mityba
Augimo laikotarpiu mityba kritiškai svarbi: per greitas augimas ir kalcio perteklius didina sąnarių problemų riziką. Šerti būtina du kartus per dieną ir palikti ramybėje valandą po valgio dėl skrandžio užsisukimo rizikos.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras milžiniškų veislių šuniukams |
| 4–8 mėn. | 3 | Ribojamas kalcis, vengiama laiptų |
| 8–18 mėn. | 2–3 | Lėtas augimas saugo sąnarius |
| Nuo 18 mėn. | 2 | Ramybė valandą po valgio |
Kailio priežiūra
Kailis dvigubas: ilgas, riebus, vandenį atstumiantis viršutinis plaukas ir itin tanki povilna. Šėrimosi ir priežiūros įverčiai maksimalūs — po 5 iš 5. Tai viena daugiausiai priežiūros reikalaujančių veislių apskritai.
Šukuoti reikia 3–4 kartus per savaitę, o du kartus per metus, kai povilna keičiama, kasdien ir būtinai iki odos. Susivėlęs kailis po plaukimo neišdžiūsta, o po juo prasideda odos uždegimai.
Po kiekvieno plaukiojimo šunį reikia nušukuoti, o ausis nusausinti. Kirpti negalima, išskyrus letenėles. Daugelis šeimininkų kelis kartus per metus veža šunį į kirpyklą profesionaliam išdžiovinimui su kompresoriumi.
Būdingos sveikatos problemos
Poaortinė stenozė
Įgimta širdies yda, kuriai veislė linkusi labiau nei dauguma. Nustatoma klausantis širdies ir echoskopija, dažnai dar šuniukystėje. Atsakingi veisėjai tikrina vadą pas kardiologą prieš atiduodami šuniukus — tai svarbiausias klausimas veisėjui.
Cistinurija
Paveldimas medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio šlapime formuojasi akmenys. Dažniau pasireiškia patinams ir gali sukelti gyvybei pavojingą šlapimo susilaikymą. Nustatoma DNR testu, todėl atsakingu veisimu išvengiama.
Klubo ir alkūnės displazija
Dažna milžiniškose veislėse. Atsakingi veisėjai pateikia HD ir ED vertinimus. Rizika mažinama lėtu augimu, normaliu svoriu ir ribotu krūviu pirmaisiais metais.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 1100–2000 eurų. Lietuvoje veislė reta, todėl dažnai tenka laukti vados arba kreiptis į užsienio veislynus.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 1100–2000 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 300–500 € | Vieną kartą |
| Kirpyklos priežiūra | 70–120 € | 2–3 kartus per metus |
| Pašaras | 80–120 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 25–35 € | Per mėnesį |
Realus išlaikymas siekia apie 100–165 eurus per mėnesį. Per 8–10 metų gyvenimą tai sudaro apie 10–18 tūkstančių eurų, neskaičiuojant netikėtų sveikatos išlaidų.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia širdies tyrimo išvadą, cistinurijos DNR testą ir HD bei ED vertinimus. Jis taip pat paaiškins, kiek laiko reikės kailio priežiūrai, ir paklaus, ar turite galimybę užtikrinti vėsą vasarą.
Šuniukai atiduodami nuo 8–9 savaičių su čipu, vakcinacijos pasu ir dokumentais. Įtarimą kelia teiginiai, kad širdies tyrimų šiai veislei nereikia.
Plaukiojimas ir gelbėjimo darbas
Jei turite galimybę vesti šunį prie vandens, tai geriausia, ką galite padaryti dėl jo fizinės ir protinės sveikatos. Pradėti galima nuo maždaug 6 mėnesių seklumoje, niekada nemetant šuns į vandenį — leiskite įeiti pačiam.
Suaugęs niufaundlendas plaukia ilgai ir noriai, o vandenyje jo sąnariai nepatiria apkrovos. Kai kurie klubai organizuoja vandens darbo bandymus, kur šunys mokomi tempti virvę, atnešti irklą ar traukti žmogų prie kranto.
Saugumo taisyklės paprastos: po plaukimo šunį reikia nušukuoti ir nusausinti ausis, o vandens telkinį rinktis su švariu, lengvai pasiekiamu krantu. Šaltą vandenį veislė toleruoja puikiai, tačiau po ilgo plaukimo net niufaundlendas pavargsta, todėl gilumoje jo geriau nepalikti be priežiūros.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–9 savaičių ir jau sveria apie 9–12 kilogramų. Paruoškite didelę gulimavietę vėsesniame kampe ir kilimėlius ant slidžių grindų.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais ribokite griežtai — jokių laiptų, šuolių ir ilgų pasivaikščiojimų iki 14–18 mėnesių.
Nuo pirmos dienos pratinkite prie šukavimo, letenų lietimo ir džiovintuvo garso. Suaugęs 60 kilogramų šuo, kuris priežiūrai priešinasi, fiziškai nesuvaldomas, o kailio priežiūros šioje veislėje praleisti neįmanoma.
Spalvos ir Landsyro tipas
Standartas pripažįsta juodą, rudą ir vadinamąją Landsyro spalvą — baltą su juodomis dėmėmis. Pastaroji pavadinta dailininko Edwino Landseerio vardu, nutapiusio tokius šunis XIX amžiuje.
Verta žinoti vieną painiavą: dalyje šalių Landsyras laikomas atskira veisle su lieknesniu sudėjimu ir ilgesnėmis kojomis, o kitur — tiesiog niufaundlendo spalvos variantu. Perkant tai svarbu tik tuo atveju, jei planuojate parodas.
Spalva sveikatai ar charakteriui įtakos neturi. Praktinis skirtumas vienintelis: baltas kailis labiau matomas purvinas, todėl balto niufaundlendo šeimininkai šukuoja ir prausia šunį šiek tiek dažniau.
Kam ši veislė netinka
Niufaundlendas netinka gyvenantiems bute, nepakenčiantiems seilių ir kailio, negalintiems skirti kelių valandų per savaitę šukavimui arba užtikrinti vėsos vasarą. Ieškantiems panašaus charakterio mažesniame kūne, verta pažiūrėti į Berno zenenhundą; ieškantiems ramaus milžino su trumpesniu kailiu — į trumpaplaukį sen bernarą.
