Auksaspalvis retriveris yra viena draugiškiausių ir lengviausiai dresuojamų veislių pasaulyje. Jis puikiai sutaria su vaikais, retai rodo agresiją ir mielai dirba su žmogumi — todėl dažnai naudojamas kaip vedlys akliesiems ir terapinis šuo. Prieš perkant reikia įvertinti du dalykus: kailis šeriasi labai gausiai, o veislė yra viena labiausiai linkusių į navikus.
Veislės kilmė ir paskirtis
Veislę XIX a. antroje pusėje Škotijoje sukūrė lordas Tweedmouthas. Jis siekė medžioklinio šuns, kuris gerai dirbtų drėgnoje, kalvotoje vietovėje ir švelniai atneštų nušautą paukštį nesugadinęs. Buvo kryžminami geltoni retriveriai su dabar išnykusiu tvido vandens spanieliu.
Rezultatas — šuo, veisiamas dirbti su žmogumi, o ne savarankiškai. Būtent iš to kyla veislės noras įtikti ir aukštas dresuojamumas: auksaspalvis retriveris beveik visada renkasi bendradarbiavimą, o ne savo sprendimą.
Charakteris ir elgesys
Auksaspalvis švelnus, socialus ir nuolat gerai nusiteikęs. Jis retai rodo agresiją tiek žmonėms, tiek šunims, todėl kaip sargas netinka. Judrumo įvertis 4 iš 5: šuniui reikia realaus krūvio, nors jis ramesnis už labradorą darbinės linijos.
Veislei būdinga ilga vaikystė — iki maždaug 3 metų šuo elgiasi kaip paauglys. Antra tipiška savybė yra poreikis nešioti daiktus nasruose: batus, žaislus, laikraščius. Tai instinktas, ne nusižengimas, ir jį lengviau nukreipti į žaislą nei uždrausti.
Su vaikais
Viena geriausių veislių šeimai — vaikams tinkamumo įvertis 5 iš 5. Auksaspalvis kantrus, švelnus ir toleruoja triukšmą. Vienintelė rizika fizinė: iki dvejų metų tai 25–34 kilogramų paauglys, kuris bėgdamas gali partrenkti mažą vaiką. Šeimoms su ką tik vaikščioti pradėjusiais vaikais verta iš karto mokyti šunį ramaus elgesio patalpose.
Su kitais gyvūnais
Sutaria beveik su visais. Konfliktų su kitais šunimis kyla retai, su katėmis susigyvena greitai. Medžioklinis instinktas nukreiptas į atnešimą, o ne į grobio persekiojimą, todėl auksaspalviai dažniausiai saugūs ir smulkesniems augintiniams.
Kaip pakelia vienatvę
Vidutiniškai. Suaugęs, gerai pakrautas šuo išbūna 5–6 valandas. Auksaspalvis stipriai orientuotas į žmogų, todėl ilga vienatvė be krūvio dažnai baigiasi graužimu ar kaukimu. Veislė nėra skirta gyventi kieme atskirai nuo šeimos.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Suaugusiam šuniui reikia bent 1,5 valandos judėjimo per dieną. Puikiai tinka plaukiojimas — auksaspalviai vandenį mėgsta ir jame juda be sąnarių apkrovos. Taip pat vertingas nosies darbas ir aportavimo pratimai su taisyklėmis.
Šuniukams krūvį reikia riboti: iki 12–14 mėnesių netinka ilgi bėgimai, laiptai ir šuoliai, nes sąnariai dar formuojasi. Displazija šioje veislėje yra viena dažniausių problemų.
Dresuojamumas maksimalus, 5 iš 5. Auksaspalvis mokosi greitai ir dirba už pagyrimą bei skanėstus. Griežtumas netinka — šuo jautrus ir nuo pakelto balso užsidaro. Pirmiausia verta išmokyti šaukimo ir ramaus sveikinimosi, nes entuziastingas 30 kilogramų šuo, šokantis ant svečių, greitai tampa problema.
Mityba
Veislė linkusi į antsvorį, o kiekvienas papildomas kilogramas didina sąnarių apkrovą. Šerti reikia du kartus per dieną — vienas didelis šėrimas didina skrandžio užsisukimo riziką giliakrūtėms veislėms.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras didelių veislių šuniukams |
| 4–6 mėn. | 3 | Ribojamas kalcio ir kalorijų perteklius |
| 6–14 mėn. | 2–3 | Lėtas augimas geriau nei greitas |
| Nuo 14 mėn. | 2 | Ramybė bent valandą po valgio |
Kailio priežiūra
Kailis dvisluoksnis, ilgas, su vandeniui atspariu viršutiniu plauku ir tankiu pavilnu. Šėrimosi įvertis maksimalus, 5 iš 5 — auksaspalviai šeriasi ištisus metus, o pavasarį ir rudenį keičia pavilną kupetomis.
Šukuoti reikia 2–3 kartus per savaitę, šėrimosi sezono metu kasdien. Ypatingą dėmesį reikia skirti plunksnoms už ausų, ant kojų ir uodegos — ten kailis velias greičiausiai. Maudyti kas 2–3 mėnesius, po plaukiojimo ežere būtinai išdžiovinti ausis. Kirpti veislės negalima, išskyrus letenėles ir tvarkymą aplink ausis.
Būdingos sveikatos problemos
Navikai
Auksaspalviai retriveriai yra viena labiausiai į vėžį linkusių veislių — tai pagrindinė mirties priežastis šioje veislėje ir svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti prieš perkant. Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 7 metų šunims. Kasmetinė apžiūra po 6 metų padeda pastebėti pokyčius anksčiau.
Klubo ir alkūnės sąnarių displazija
Dažna didelėse veislėse. Atsakingi veisėjai tikrina tėvus ir pateikia HD bei ED vertinimus. Operacija, jei jos prireikia, kainuoja apie 1000–2500 eurų už vieną sąnarį.
Ausų uždegimai ir odos alergijos
Kabančios ausys plius meilė vandeniui yra dažna uždegimų priežastis. Ausis reikia apžiūrėti kas savaitę ir nusausinti po maudynių. Odos alergijos veislėje taip pat dažnesnės nei vidutiniškai.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 800–1500 eurų. Skelbimuose be dokumentų pigiau, tačiau tokiais atvejais nežinomi nei tėvų sąnarių tyrimai, nei navikų istorija linijoje.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 800–1500 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Sterilizacija ar kastracija | 200–400 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 50–80 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 15–25 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 75–120 eurų per mėnesį. Dėl padidėjusios navikų rizikos dalis šeimininkų renkasi augintinių draudimą — onkologinis gydymas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia HD, ED ir akių tyrimų rezultatus, žino savo linijų sveikatos istoriją ir atvirai kalba apie navikų riziką veislėje. Jis paklaus apie jūsų gyvenimo būdą ir neatiduos šuniuko jaunesnio nei 8 savaičių.
Įtarimą kelia teiginiai, kad linija „visiškai sveika”, ir vadinamieji baltieji auksaspalviai, reklamuojami kaip retenybė. Šviesus atspalvis yra standarto ribose ir jokio priedo neverta.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių amžiaus. Iš anksto paruoškite gulimą vietą ten, kur vyksta šeimos gyvenimas, transportavimo narvelį ir tokį patį pašarą, kokį šuniukas gavo veislyne — keisti reikia palaipsniui per 7–10 dienų.
Krūvį pirmaisiais mėnesiais būtina riboti. Galioja taisyklė apie 5 minutes pasivaikščiojimo kiekvienam gyvenimo mėnesiui du kartus per dieną: keturių mėnesių šuniukui tai maždaug 20 minučių. Laiptų ir šuolių nuo baldų reikia vengti iki maždaug metų — būtent per ankstyvas krūvis dažnai prisideda prie sąnarių problemų vėliau.
Nuo pirmos dienos verta pratinti prie šukavimo, ausų apžiūros ir letenų lietimo. Suaugęs 30 kilogramų šuo, kuris to neišmoko, priežiūros procedūrų metu bus sunkiai valdomas. Taip pat iš karto mokykite ramaus sveikinimosi: auksaspalvis džiaugsmingai šoka ant žmonių, o užaugęs tai tampa reali problema.
Socializacijos langas užsiveria apie 14–16 savaitę. Iki tol šuniukas turi pamatyti miestą, girdėti transportą ir sutikti ramių suaugusių šunų. Veislė draugiška nuo prigimties, todėl šis etapas paprastas, bet praleisti jo negalima.
Auksaspalvis ar labradoras
Šios dvi veislės dažnai lyginamos, o skirtumai praktiniai. Auksaspalvis turi ilgesnį kailį, todėl šeriasi labiau ir reikalauja daugiau šukavimo. Jis paprastai šiek tiek ramesnis ir jautresnis, labradoras — energingesnis ir atsparesnis triukšmui.
Sveikatos požiūriu labradorams dažnesnis nutukimas, auksaspalviams — navikai. Kainos panašios, išlaikymas taip pat. Šeimai su mažais vaikais abi veislės tinka, o pasirinkimą dažniausiai lemia tolerancija kailiui namuose.
Kam ši veislė netinka
Auksaspalvis retriveris netinka tiems, kuriems kailis ant baldų yra problema, kurie negali skirti pusantros valandos judėjimui kasdien arba ilgas dienas praleidžia ne namuose. Ieškantiems panašaus charakterio, bet mažiau besišeriančio šuns, verta pažiūrėti į pudelį; ieškantiems ramesnio didelio šuns — į Berno zenenhundą.
