Sibiro haskis yra viena gražiausių ir kartu viena dažniausiai į prieglaudas patenkančių veislių. Priežastis paprasta: šunį perka dėl išvaizdos, o gauna ištvermingą darbinį gyvūną, kuris bėga tol, kol turi jėgų, ir beveik negirdi šaukiamas. Haskis puikiai tinka aktyviam žmogui su aptvertu kiemu ir visiškai netinka ramiam gyvenimui bute.
Veislės kilmė ir paskirtis
Haskiai kilę iš Sibiro, kur čiukčių gentys juos naudojo rogėms traukti ir kaip šilumos šaltinį šaltomis naktimis. Veislė buvo formuojama pagal vieną kriterijų — ištvermę: haskis turėjo nuvilkti nesunkų krovinį šimtus kilometrų minimaliai maitinamas.
Į Aliaską šunys pateko XX a. pradžioje per aukso karštinę, o išgarsėjo 1925 m., kai rogių estafetė nugabeno vakciną į difterijos apimtą Nomo miestą. Būtent ta ištvermė šiandien yra pagrindinė šeimininkų problema: šuo, sukurtas bėgti visą dieną, mieste tos energijos niekur nededa.
Charakteris ir elgesys
Haskis draugiškas, socialus ir nepriklausomas. Jis retai rodo agresiją žmonėms, todėl kaip sargas visiškai netinka — svetimą pasitiks vizginimu. Judrumo įvertis 5 iš 5, ir tai ne perdėjimas.
Dvi savybės, kurios stebina daugumą pirkėjų. Pirma, haskiai beveik neloja, bet staugia ir „kalba” — garsiai, dažnai ir bet kuriuo paros metu. Antra, jie kasa. Kasimas yra instinktas, likęs nuo guolio darymosi sniege, ir sode jį sustabdyti praktiškai neįmanoma.
Su vaikais
Vaikams tinkamumo įvertis 4 iš 5. Haskiai draugiški, kantrūs ir mėgsta žaisti. Rizika daugiausia fizinė — tai 16–27 kilogramų energingas šuo, kuris bėgdamas gali partrenkti. Haskis taip pat nėra iš tų šunų, kurie ramiai guli šalia, todėl šeimai, ieškančiai švelnaus kompaniono, veislė netinka.
Su kitais gyvūnais
Su kitais šunimis sutaria gerai — gaujos šuo. Su katėmis ir smulkiais gyvūnais situacija priešinga: medžioklinis instinktas stiprus, o daugelis haskių persekioja kates, triušius ir vištas. Tai ne auklėjimo klausimas, o prigimtis, kurią galima tik kontroliuoti.
Kaip pakelia vienatvę
Prastai. Paliktas vienas be krūvio haskis staugia, kasa ir niokoja. Tai dažniausia priežastis, dėl kurios kaimynai skundžiasi, o šunys atiduodami. Suaugęs, gerai pakrautas šuo išbūna 5–6 valandas; nepakrautas — nė valandos be pasekmių.
Judėjimo poreikis ir dresūra
Reikia bent 2 valandų aktyvaus judėjimo per dieną. Tinka bėgimas šalia dviračio, rogučių ar paspirtuko traukimas, ilgi žygiai. Vasarą krūvį būtina perkelti į rytą ir vakarą — su tankiu kailiu haskis lengvai perkaista.
Dresuojamumas 2 iš 5 — vienas žemiausių tarp populiarių veislių. Haskis nėra kvailas, jis tiesiog buvo veisiamas dirbti savarankiškai, o ne vykdyti komandas. Šaukimo komanda dažnai lieka nepatikima visą gyvenimą, todėl neaptvertoje vietoje šuo nepaleidžiamas.
Kiemo tvora turi būti bent 1,8 metro aukščio ir įgilinta į žemę — haskiai peršoka, palenda ir prakasa. Pabėgę jie bėga toliau, o ne grįžta.
Mityba
Haskiai suvartoja mažiau maisto, nei tikimasi pagal dydį — tai palikimas iš laikų, kai jie dirbo minimaliai maitinami. Antsvorio rizika nedidelė, bet aktyviam šuniui reikia kokybiško, baltymingo pašaro.
| Amžius | Šėrimų per dieną | Pastabos |
|---|---|---|
| 2–4 mėn. | 4 | Pašaras vidutinių ar didelių veislių šuniukams |
| 4–6 mėn. | 3 | Ribojamas šuolių krūvis |
| 6–12 mėn. | 2–3 | Perėjimas prie suaugusiųjų pašaro |
| Nuo 1 m. | 2 | Norma derinama prie krūvio ir sezono |
Kailio priežiūra
Kailis dvisluoksnis, su labai tankiu pavilnu, todėl šėrimosi įvertis maksimalus — 5 iš 5. Du kartus per metus haskis keičia pavilną visiškai, ir tuo metu kailis namuose renkamas kupetomis. Tuo laikotarpiu šukuoti reikia kasdien, likusiu metu — kartą ar du per savaitę.
Kirpti haskio negalima. Pavilnas veikia kaip izoliacija ir nuo šalčio, ir nuo karščio, o nukirptas dažnai atauga netolygiai. Vasarą vietoj kirpimo reikia šešėlio, vandens ir vėsaus paviršiaus. Maudyti pakanka kelis kartus per metus.
Būdingos sveikatos problemos
Akių ligos
Haskiams būdinga paveldima katarakta, progresuojanti tinklainės atrofija ir ragenos distrofija. Atsakingi veisėjai kasmet tikrina tėvus pas oftalmologą ir pateikia išvadas. Pirmieji požymiai — drumstumas akyje arba prastesnė orientacija prieblandoje.
Klubo sąnarių displazija
Pasitaiko rečiau nei daugelyje didelių veislių, bet tikrinti tėvus vis tiek būtina. Rizika mažinama ribojant krūvį pirmaisiais metais ir išlaikant normalų svorį.
Cinko trūkumo dermatozė
Šiaurietiškoms veislėms būdinga būklė, kai organizmas prastai pasisavina cinką. Požymiai: žaizdelės ir pleiskanojimas aplink snukį, akis ir ausis. Valdoma cinko papildais visą gyvenimą pagal veterinaro paskyrimą.
Kiek kainuoja Lietuvoje
Šuniukas registruotame veislyne su kilmės dokumentais kainuoja 700–1400 eurų. Svarbi detalė: haskių Lietuvos prieglaudose ir veislės globos organizacijose beveik visada yra — daugiausia 1–3 metų šunų, kurių šeimininkai neįvertino krūvio poreikio.
| Išlaidos | Suma | Dažnumas |
|---|---|---|
| Šuniukas su dokumentais | 700–1400 € | Vieną kartą |
| Čipavimas ir registracija | 25–40 € | Vieną kartą |
| Pirmųjų metų vakcinos | 60–110 € | Pirmaisiais metais |
| Tvoros įrengimas ar stiprinimas | 300–1500 € | Vieną kartą |
| Pašaras | 45–70 € | Per mėnesį |
| Nuo parazitų | 15–25 € | Per mėnesį |
| Kasmetinis patikrinimas | 60–90 € | Kasmet |
Realus išlaikymas siekia apie 70–110 eurų per mėnesį. Didžiausia kaina vis dėlto ne pinigai, o dvi valandos kasdien, ištisus metus ir bet kokiu oru.
Kaip atpažinti gerą veislyną
Atsakingas veisėjas pateikia akių ir sąnarių tyrimų rezultatus, o svarbiausia — klausinėja. Jis norės žinoti, ar turite aptvertą kiemą, kiek laiko skirsite judėjimui ir ar suprantate, kad haskio negalima paleisti nuo pavadėlio. Geras veisėjas atkalbinės, jei planuojate laikyti šunį bute su pusvalandžio pasivaikščiojimu.
Įtarimą kelia reklama apie mėlynas akis ar retas spalvas kaip pagrindinį privalumą. Akių spalva veislėje nieko nelemia ir priedo neverta.
Pirmosios savaitės naujuose namuose
Šuniukas atiduodamas 8–10 savaičių. Svarbiausias darbas prieš jam atvykstant yra ne guolis, o tvora: patikrinkite, ar nėra tarpų, ar apačia įgilinta ir ar vartai užsidaro patikimai. Haskio šuniukai pradeda kasti anksti, o pirmieji pabėgimai dažniausiai įvyksta per pirmuosius mėnesius.
Namuose iš karto įveskite taisyklę visai šeimai: durys į lauką atidaromos tik prilaikant šunį. Haskis prasprūsta pro siaurą plyšį akimirksniu, o mieste tai baigiasi po ratais.
Fizinį krūvį pirmaisiais mėnesiais reikia riboti — jokių ilgų bėgimų ir traukimo pratimų iki 12–14 mėnesių, nes sąnariai dar formuojasi. Užtat nuo pirmos dienos galima dirbti su nosimi: skanėstų paieška kieme ar kambaryje pavargina šuniuką saugiai.
Šaukimo komandą pradėkite mokyti iš karto ir su labai vertingais skanėstais, nors rezultatas niekada nebus toks patikimas kaip aviganių veislėse. Socializuokite iki 16 savaitės, ypač pratinkite prie kačių, jei jų turite namuose.
Prieš perkant apsvarstykite globą
Ši veislė yra ta, kurioje globa turi ypač daug prasmės. Suaugęs haskis iš globos jau turi susiformavusį charakterį, todėl matote, ką gaunate, o ne spėjate. Dauguma tokių šunų atiduodami ne dėl elgesio problemų, o dėl to, kad šeima neapskaičiavo laiko.
Globos organizacijos paprastai pateikia informaciją apie šuns santykį su vaikais, katėmis ir kitais šunimis, o kaina siekia tik čipavimo ir vakcinacijos išlaidas. Jei haskio norite dėl charakterio, o ne dėl šuniuko auginimo patirties, tai racionalus pasirinkimas.
Kam ši veislė netinka
Sibiro haskis netinka gyvenantiems bute be galimybės skirti dvi valandas kasdien, neturintiems tvirtos tvoros, laikantiems kates ar smulkius gyvūnus, ieškantiems sargo arba tiems, kuriems kailis namuose yra problema. Ieškantiems panašios išvaizdos, bet ramesnio šuns, verta pažiūrėti į samojedą; ieškantiems aktyvaus, bet paklusnesnio — į vengrų vižlą.
